Žinomų praeities gydytojų, gerai žinomų medikų sluoksniuose, pasisakymai apie vaistus ir gydymą medikamentais

Dauguma ligonių galėtų pasveikti, jei jie būtų palikti Gamtos valiai. Visi vaistai yra nuodingi ir, to pasekoje, kiekviena vaistų dozė mažina ligonio gyvybines jėgas. Jei pacientas vis tik išgyja, tai įvyksta tikrai ne dėl to, kad jis vartojo vaistus.

Vaistuose esantys nuodai kaupiasi organizme, koncentruodamiesi ant atitinkamų organų ir audinių ir tai iššaukia chroniškus uždegimus ir yrimą. Didžiausioji dalis visų sunkiausių ligų atsiranda dėl to, kad normali ligos eiga slopinama vaistais.

Jei ligos metu niekas nesikištų, pasaulyje būtų daug mažiau nelaimių ir mirčių.

Išskyrus pačius ekstremaliausius atvejus, taip vadinami “vaistai” absoliučiai nereikalingi. Pačioje pradžioje gydytojai “vaistų” pagalba paprastus ligonius paverčia chroniškais ligoniais, chroniškus  –  neišgydomais, o po to ligoniai sėkmingai numiršta patys.

Ligų gydymas  –  tai ne mokslas ir net ne menas, tai klestinti industrija.

Jei mediko profesija būtų uždrausta, žmonija visumoje tik laimėtų.

Kūnas didžiąja dalimi atsinaujina kas 7  –  10 metų, o dauguma gyvybiškai svarbių organų dar dažniau. Ir vienintelis dalykas, kurį gali atlikti išmintingas žmogus  –  nustoti trukdyti šiems procesams.

Sveikata tai ne kraujo analizės, spaudimo parodymai ir ne kažkas tai panašaus.

Pradinėse stadijose vėžiniams susirgimams medikamentinis gydymas absoliučiai nereikalingas  –  pakanka pakeisti savo gyvenimo būdą.

Pacientų, kuriems buvo persodintos kamieninės ląstelės, analizė aiškiai rodo, kad iš pradžių organizme vyksta intensyvus atsinaujinimas, po kurio klientas labai greitai tiesiog sudega nuo vėžio. Gamtos neapgausi.

Šaltinis

Paruošė Saulius Veržikauskas

Posted in Skaitiniai and tagged , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.