Visur be saiko propaguojama keto mityba pradeda išsigimti

Aklas fanatizmas pavojingas net turint geras idėjas bei gerus norus.

Visi stebimės, kai veganai bando gamintis bemėses dešreles, hamburgerius, bepienį sūrį ir pan. Ima juokas: na, nori organizmas, tai kam drausti? Įsitikinimai neleidžia? Tai jau – fanatizmas.

Tačiau panašūs dalykai pradeda darytis ir kitoje barikadų pusėje. Anksčiau rimtai domėjausi ketogenine dieta ir ilgalaike ketogenine mityba.
Jau daug grupių ir būrelių, kur šia tema žmonės dalijasi patirtimi ir patarimais. Pastebėjau, kad kai kuriose grupėse vyksta lygiai tokie patys dalykai, kaip veganinėse.

Jie nori tortų, saldumynų, tačiau tai nėra keto produktai, todėl juos keičia dirbtiniais saldikliais. Na, saldiklyje angiavandenių nėra, tai jau skaitosi, kad tai keto mityba. Tačiau yra tiksliai žinoma, kad dirbtiniai saldikliai yra tokie pat kenksmingi, ar net kenksmingesni už paprastą cukrų.
Mechanizmas paprastas: cukrų organizmas suvokia, kaip maistą, žino, kaip su juo elgtis ir kam panaudoti. Jei padaugini, tai, žinoma, prasideda “sandėliavimas” į kūno riebalus ir taip tunkama.

Kas vyksta, kai naudojami dirbtiniai saldikliai?

Smegenys gauna signalą, kad tuoj pareis krūva cukraus, nes liežuvis gi pajuto saldumą? Į kraują išskiriamas insulinas – pasiruošiama cukrų išnešioti ten, kur jo reikia.

Cukraus kraujuje neatsiranda ir ten esantis insulinas, kad neprapultų veltui, prisijungia visą ten dar likusį cukriuką, tokiu būdu žmogus pasidaro dar mažiau energingas ir pajunta stiprėjantį alkį. Tai čia – dar gana ramus scenarijus, kas iš tikrųjų vyksta organizme, patekus dirbtiniams saldikliams, tiksliai nežinoma, tik mokslininkai yra ištyrę, kad dėl padidinto saldiklių vartojimo smarkiai padidėja rizika susirgti vėžiniais susirgimais.

Arba, tas siūlymas norintiems ketogeniškai pasigerti – tipo, vyno negalima, alaus negalima, bet, štai, degtinė – keto gėrimas, galima! Taip, degtinėje angliavandenių nėra, tačiau joje yra daug alkoholio, kuris organizmą veikia labai panašiai, kaip cukrus – pirmiausia alinamos kepenys, o alkoholio perteklius virsta riebaliukais ant kepenų. Tad, ar tai “sveikas” ketogeniškas gėrimas? Teoriškai – taip, praktiškai – ne.

Bandymai gamintis “sveikus” miltus – čia iš vis atskira ir žiauri istorija! Jų gamybai naudojami malti riešutai, maltos sėklos. Tai yra tragedija, apie kurią keto mylėtojai dažnai nesusimąsto. Imkime riešutą: kodėl jis lukšte? Tam, kad tu, žmogau, negalėtum daug jo suvalgyti. Pirma, tu turi jį nusiraškyti, po to išsilukštenti ir tada, jei jis nesugedęs, sukramtyti. Su sekančiu riešutu ta pati istorija. Riešutai valgomi lėtai ir jau po penkto riešutuko tu pajunti sotumą. Viskas, tau tiek ir tereikia! O riešutų miltai – tai žiauri kaloringo ir labai stipraus maisto koncentracija! Vienas torto gabaliukas iš riešutų miltų, tai tavo 20 normalių riešutų pavalgymų, jei maitintis taip, kaip reikia. Apkraunama virškinimo sistema, kepenys… Et…
Visokie baltymų batonėliai ar “idealiai subalansuotas aliejus” – tas pats trumpalas, tik skirtingose rankose…

Baltymo visada rasi mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose ir iš dalies – ankštiniuose. Gero riebalo gausi taip pat su mėsa, žuvimi, valgydamas (saikingai!) sėklas bei riešutus, riebius pieno produktus ar naudodamas kuo natūralesnius aliejus (vienas sveikiausių – tyras alyvuogių aliejus).#riebiosprekes

Aiškiai matau, kad kadaise perspektyvi keto mityba po truputį išsigimsta ir vadovaujasi tik teorinėmis prielaidomis, nusigręždama nuo praktikos, žmonijos mitybos istorijos ir sveikos logikos ir net fiziologijos.

Bet, yra, kaip yra

Jūsų komentaras:

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.