Užpakalis

Keturias dienas ieškojau savo šiltų odinių pirštinių. Paskutinis prisiminimas apie jas buvo tas, kad palikau automobilyje.

Gerai apžiūrėjau saloną – nėra. Apžiūrėjau dar kartą – na tikrai nėra. Paskambinau žmogui, kurį vežiau prieš porą dienų, pasiteiravau, gal jis netyčia paėmė. Juk visko pasitaiko. Jis priesiekė, kad jokių pirštinių nematė.

Saloną apžiūrėjau dar kartą – nu nėra pirštinių, nėra!

Susitaikiau su mintimi, kad reiks įsigyti naujas.

Photo by Raj Eiamworakul on Unsplash

Šiandien grįžta moteris (su tuo pačiu automobiliu) ir sako:

– Radau tavo pirštines!
– Kur? – negaliu patikėti.
– Mašinoj!
– Kaip tai mašinoj?! Negali būti, aš viską išknisau!
– Mašinoj. Ant vairuotojo sėdynės. Suspaustos, bet guli sau ramiai.

“Na ir užpakalį užsiauginau” – pagalvojau sau. “Net nejaučiu, kad ant kažko sėdžiu”.
– Bet ir užpakalis tavo! – tarsi atspėjo mintis moteris. – Tu ką, nejauti, kad ant kažko sėdi?

Saulius Veržikauskas

Jūsų komentaras:

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.