Trumpas balkaniškojo slyvų nektaro – rakijos gamybos proceso aprašymas. Alkoholikams skaityti ir komentuoti griežtai draudžiama!

– Klausyk, o iš ko jūs dažniausiai verdate rakiją? – paklausė manęs gerokai kauštelėjęs bosnietis. – Ar daug slyvų šiemet buvo?
– Tai, kad mes jokios rakijos jau seniai neverdam, išskyrūs kai kuriuos atkakliausius miško brolius. O verda iš… tiksliai net nežinau… gal iš rugių, gal iš cukraus, – parodžiau savo išsilavinimo spragą šioje taip svarbioje gyvenimo srityje.
– Nepasisekė jums, – reziumavo girtasis pilietis ir nuėjo už kampo išleisti alkoholio išstumto skysčio pertekliaus.

Štai tokiu dialogu prasidėjo mano pažintis su balkanišku rakijos išgavimo būdu.

Pradžiai reiktų papasakoti apie tai, kad keliose Balkanų šalyse iki šiol namuose galima laisvai ir nevaržomai išgavinėti stipriuosius alkoholinius gėrimus ir jų gamybai naudojamas šiose žemėje taip gausiai užderantis įvairių vaisių derlius.

Patys populiariausi gėrimai yra du: rakija iš slyvų ir loza iš vynuogių. Po to dar galima užtikti įvairių stipriųjų gėrimų iš kriaušių, obuolių, abrikosų, paprastosios cidonijos ir netgi aviečių.

Gėrimas, jei tikras, jei gamintas pagal visas taisykles, būna stiprus – apie 50 laipsnių. Tačiau šie alkoholiniai gėrimai su mums žinomu “samagonu” skonio srityje neturi jokio sąlyčio – juos su pasimėgavimu gali degustuoti net ir moterys, o kai kurių gėrimų, pavyzdžiui, pagamintų iš paprastosios cidonijos, kvapas nei kiek nenusileidžia aukščiausios rūšies “vaisinio” skonio kvepalams.

WP_20150919_09_03_09_Pro (Small)

Nuotraukoje: namų šeimininkas prie rakijos virimo agregato. Matosi, kad aparatas sudarytas iš dviejų dalių – kaitinimo ir aušinimo skyrių. Viršuje juos jungia platokas vamzdis (gaila, čia nesimato). Agregatas ant ratų, kad būtų galima keliauti iš kiemo į kiemą. Vienas ratas nuimtas, nes šalia jo iš pakūros krenta karštos žarijos, kurios galėtų ratą uždegti. 

Rakija, ypač kaimuose, gaminama dideliais kiekiais. Pažįstama šeima iš Bosnijos kiekvienais metais pasigamina apie 1000 litrų slyvų rakijos ir, kaip nebūtų keista, jos neparduoda, o suvartoja savo reikmėms. Nesistebėkim, o geriau paskaičiuokime: šeimoje yra 4 suaugę, šeimas turintys vaikai. Tad, toną daliname iš 5 (šeimos galva ir kaklas – tėvai, taip pat “atsisega” savo dalį). Taigi, visiems išeina jau “tik” po 200 litrų. Šį kiekį kiekvienas parsigabena į namus, padalina draugams, lieka jau tik pusė kiekio. O juk kiekvienais metais dar krūvos švenčių. Taip pat, jei kokia nors proga keliaujama į svečius, visada nešamas litras – kitas rakijos.
Nemaža dalis gėrimo išgeriama žiemą, kai aplink šalta, o namuose, prie viryklės – šilta ir galima smagiai paskanauti ant ugnies virtos su cukrumi rakijos. Verdant rakiją alkoholio koncentracija mažėja ir gaunasi max. 20 laipsnių stiprumo saldus gėrimas, kažkuo tai primenantis grogą. Tokio gėrimo šeimoje, jei dar ir draugai apsilanko, galima net po kelis litrus per vakarą išgerti. Taip, kad šis, iš pirmo žvilgsnio atrodęs rakijos kiekis, per metus ištirpsta, tarsi sniegas atokaitoje. O žiemos Bosnijos kalnuose šaltos, speiguotos, tad visus šildantis gėrimas ten ypač vertinamas…

Aš rakijos virimo procesą stebėjau Serbijoje, draugo šeimoje, nedideliame kaime.

WP_20150919_09_06_07_Pro (Small)

Taip atrodo broga iš slyvų.

Paprastai geras virimo aparatas kiekvienam nėra įkandamas, tad kaimas turi vieną žmogų, kuris rakijos virimo agregatą sumontavo ant ratų ir, diena ir dienos, keliauja pas jį kviečiančius rakijos ištroškusius kaimynus. Už paslaugą jam atsiskaitoma rakija – už vieno katilo (80 litrų) išdistiliavimą atseikėjamas 1 litras jau gatavo stipriojo gėrimo.

Bet pati pradžia prasideda nuo geros brogos pagaminimo. Konkrečiu atveju mano lankyta šeima brogą gamino iš slyvų, kurias, su visais kauliukais suvertė į dideles talpas, patraiškė jas ir šiltai laikė 3 savaites. Į šią slyvų košę nedėjo nei mielių, nei cukraus, nes šiemet labai geras derlius, slyvos saldžios, tarsi medus. Tačiau pasakojo, kad prastais metais gali būti dedama ir cukraus – maždaug iki 5 kilogramų šimtui kilogramų slyvų.

WP_20150919_09_06_39_Pro (Small)

Matuojamas rakijos stiprumas.

“Išsivaikščiojusi” broga – vienintelė žaliava rakijos gamybai. Ji supilama į varinį katilą, kuris plačiu vamzdžiu sujungtas su aušinimo sistema -gyvatuku, panardintu į šaltą cirkuluojantį vandenį. Katilo apačioje yra pečiukas, į jį metamos sauso medžio šakelės, kurios duoda didelę momentinę temperatūrą. Užvirusi broga pradeda garuoti ir tas garas – rakija dujiniame pavidale – vamzdžiu nukeliauja į šaldytuvą, kur atvėsta ir varva į talpą.

Labai įdomus dalykas yra tas, kad iš aušinimo skyriaus varvanti rakija iš karto į savo paskirties vietą nepapuola. Ji turi praeiti “nuodingumo” testą, o jei tiksliau – slovikėlio su vandeniu pagalba rakija yra tam tikru būdu apvaloma nuo nuodingo metanolio. Juk mums reikalingas tik etanolis, kuris, būdamas lengvesnis už vandenį, liejasi per slovikėlio kraštus ir suteka jau į galutinį rakijos surinkimo indą. Gi nuodingasis metanolis iš karto reaguoja su vandeniu (ištirpsta jame) ir lieka slovikėlio apačioje. Tokiu būdu gal kiek ir profaniškai, tačiau garantuotai, gėrimas apvalomas nuo nuodingojo alkoholio.

WP_20150919_09_08_51_Pro (Small)

“Stebuklingasis” slovikėlis.

Bet tuo rakijos “gerinimas” nesibaigia! Konkrečiu atveju, mano lankytoji šeima nori pasigaminti ypatingai kokybiško gėrimo, tad, vieną kartą “išvarytą” rakiją, kurią kiti jau su mielu noru gertų, jie “pervaro” dar kartą. Taigi, procesas kartojamas iš naujo, tik vietoj brogos, į gerai išplautą varinį katilą, supilama jau kartą išvaryta rakija. Žinoma, galutiniame rezultate gėrimo kiekis labai sumažėja, tačiau gauta rakija – pačios aukščiausios kokybės ir, kas tikrai – tai jau tikrai, pagaminta be chemikalų pagalbos ir iš pačių natūraliausių žaliavų.

WP_20150919_09_19_15_Pro (Small)

Virimo katile – ką tik supilta broga. Vyrai uždengia katilo dangtį.

Iš 80 litrų slyvų brogos gaunama maždaug 20 litrų 50 – 52 laipsnių stiprumo aukščiausios kokybės 2 kartus pervirtos rakijos.

Jei jūs labai ištroškęs, galite ją kiek atšaldyti ir jau pradėti vartoti, tačiau tam, kad iš rakijos išspausti viską, kas yra geriausią, ją reikia patalpinti į ąžuolines statinaites ir bent metus palaikyti vėsiame rūsyje. Kas turi galimybę, rakiją laiko statinėse, kuriose buvo brandinamas vynas, tokiu atveju gėrimo skonis tiesiog nesustabdomai kyla į iki šiol nematytas aukštumas.

WP_20150919_09_56_19_Pro (Small)

Kuriamas pečius.

Pasitaiko žmonių, kurie du kartus pervirtą rakiją supila į reikiamos kokybės statinaites ir jas išlaiko, pavyzdžiui, 5 ar net 10 metų. Esu ragavęs 15 metų senumo rakiją… Tokių gėrimų nusipirkti beveik neįmanoma. Apie juos gali numanyti ir paragauti tik tuo atveju, jei turi pažįstamų, draugų, kurie užsiima kokybiškos rakijos gamyba sau. Atvykėliams, turistams, žinoma, siūlomas nemažas įvairių vietinių gėrimų pasirinkimas, tačiau tikros – gerai išlaikytos rakijos paragauti lemta tikrai ne kiekvienam.

WP_20150919_09_56_24_Pro (Small)

Įkalęs bosnietis – talkininkas, kuris stebėjosi, kad mes Lietuvoje negalime laisvai virtis naminukės.

Turguje pirkti rakiją – negerbti savęs ir savo organizmo. Gali ji bus ir skani, tačiau galima tikrai teigti, kad bus pagaminta “pramoniniu” būdu, į ją bus pridėta daug cukraus, o vietoj ąžuolinės statinės natūraliai įgaunamos gelsvos spalvos, bus pridėtą maistinių dažų.

Tad, niekada nesidžiaukite, jei keliaudami per Balkanus “pigiai” nusipirkote “pigios, bet žiauriai geros” rakijos. To, paprasčiausiai, nebūna.

Besilankydamas draugų šeimoje ir stebėdamas rakijos gamybą, neparagavau nei lašelio, o apie gėrimo skonį ir kokybę spręsiu kitais metais, prie kokio nors gero mėsos kepsnio :)

Autorius Saulius Veržikauskas 

Čia rasi savo asmeninę ir nemokamą internetinę parduotuvę!

Turėtų patikti

Posted in Įdomybės and tagged , , , , , , , , , , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.