Trešnės

– Pats suvalgyk kelias uogas, o tai gal kokios nuodingos! – piktinosi turguje mano trešnių potencialūs pirkėjai.
– Bliam, tikrai geros uogos! – piktinausi. – Naminės! Nepurkštos!
– Ale tu paragauk, – neatstojo jau kitas priėjęs, – o gal su jomis kas ne taip… Kad taip pigiai parduodi…
– Negaliu, žmonės! – rėkiau, – aš jų tiek prisirijęs, kad jei dar kelias į burną įsidėsiu – apsitriesiu!!!
– Valgyk! Valgyk! Valgyk! – skandavo susirinkę visi į turgų atvykę pirkėjai.
Atsibudau išpiltas šalto prakaito.
“Kad aš daugiau iš vakaro trešnes valgyčiau! Vsio, baigta!” – pažadėjau pats sau ir po truputėlį vėl migdžiausi.
O už lango paslaptingai šnarėjo medžio lapai, po kuriais matėsi pasislėpusios prisirpusios uogos… Jos laukia…

Jūsų komentaras:

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.