Tikėjimo astrologais anatomija ir jos pilnaverčiai pakaitalai

Seniai pastebėta  – jei tiki “pozityviu” horoskopu, tai viskas “išsipildo”, nusiteikei negatyviai  – viskas matosi išskirtinai tamsiais tonais. Mokslininkai teigia, kad astrologija negali vadintis mokslu, kartais net ir nusivylę astrologai išduoda savo profesines paslaptis.

Psichologijos mokslų daktaras Michel Gauquelin, jaunystėje audringai domėjęsis astrologija išsamiai išstudijavo žmonių reakciją į jiems sudaromus asmeninius horoskopus. Kartą jis vietiniame laikraštyje įdėjo skelbimą su kvietimu visus, norinčius gauti išsamų savo asmeninį žvaigždžių išsidėstymo žemėlapį, atsiųsti savo gimimo datas.

Skelbimu susidomėjo 150 žmonių. Mokslininkas kiekvienam jų išsiuntė informaciją apie jo charakterį, įpročius, gyvenimo tikslus ir pan. Po to vyras surinko žinias, kiek, anot eksperimento dalyvių, astrologo prognozės buvo tikslios.

“Tai iš tikrųjų aš”  – atsakė net 141 respondentas. Po to mokslininkas visiems dalyviams išsiuntė identišką horoskopą, kuris anksčiau buvo sudarytas žinomam Prancūzijoje žudikui, Marcel Petiot, kurio aukomis tapo 60 žmonių.

Forerio efektas (Forer effect)

Forerio efektas (Forerio reiškinys, dar žinomas kaip Barnumo efektas) – tai psichologo Bertramo Forerio (Bertram R. Forer) aprašytas reiškinys, kad žmonės yra linkę vertinti teiginius apie jų asmenybę kaip tikslius, nepaisant to, kad tokie teiginiai taip pat tinka daugumai žmonių. B. Foreris nustatė, kad teiginius, kurie aprašo asmenybę tam tikromis lakiomis ir bendrinėmis frazėmis, žmonės vertina kaip būdingus tik jų asmenybei, neatkreipdami dėmesio į tai, kad tos pačios lakios frazės tinka beveik kiekvienam kitam žmogui.

Atlikdamas bandymą, B. Foreris davė asmenybės testą savo studentams. Nepaisydamas jų atsakymų į testo klausimus, jis pateikė visiems studentams tą patį asmenybės aprašymą:

  • „Tu nori, kad žmonėms patiktumei ir jie tavimi žavėtųsi, tačiau esi kritiškas savo atžvilgiu. Nors ir turi keletą silpnybių, iš esmės jas gali kompensuoti. Tu turi gana didelį neišnaudotą potencialą (gabumus), kuris tau galėtų suteikti pranašumą ir būti naudingas. Susiturintis ir drausmingas išorėje, tu linkęs būti neramus ir nesaugus savo viduje. Kartais rimtai abejoji, ar priėmei teisingą sprendimą ir ar tinkamai pasielgei. Tau reikia tam tikros kaitos ir įvairumo ir tave stabdantys apribojimai kelia nepasitenkinimą. Tu taip pat didžiuojiesi savimi kaip savarankiškai mąstančiu ir nepriimi kitų žmonių teiginių be pakankamo įrodymo. Tačiau manai, kad yra neišmintinga būti pernelyg atviram su kitais žmonėmis. Kartais tu esi ekstravertas – draugiškas ir bendraujantis, bet kartais būni intravertas – atsargus ir apdairus. Kai kurie tavo siekiai ir troškimai yra nelabai realūs“.
  • originalus tekstas (angliškai): You have a need for other people to like and admire you, and yet you tend to be critical of yourself. While you have some personality weaknesses you are generally able to compensate for them. You have considerable unused capacity that you have not turned to your advantage. Disciplined and self – controlled on the outside, you tend to be worrisome and insecure on the inside. At times you have serious doubts as to whether you have made the right decision or done the right thing. You prefer a certain amount of change and variety and become dissatisfied when hemmed in by restrictions and limitations. You also pride yourself as an independent thinker; and do not accept others’ statements without satisfactory proof. But you have found it unwise to be too frank in revealing yourself to others. At times you are extroverted, affable, and sociable, while at other times you are introverted, wary, and reserved. Some of your aspirations tend to be rather unrealistic.

Pateikęs tokį įvertinimą kiekvienam studentui, jis paprašė įvertinti jo tikslumą skalėje nuo 0 iki 5 (5 – puikus įvertinimas, 4 – geras įvertinimas). Klasėje įvertinimo vidurkis buvo 4,26. Šis eksperimentas atliktas 1948 metais, tačiau šis testas buvo patikrintas dar su daugeliu studentų, tačiau bendras vidurkis yra apie 4,2 – t. y. 84 proc. įvertinimo tikslumas.

Foreris save pateikė taip, kad jis neva galįs sėkmingai įvertinti žmogaus charakterį. Jo tikslumas stebino tiriamuosius studentus, nors jo įvertinimai buvo paimami tiesiog iš astrologinių straipsnelių laikraščiuose, neatsižvelgiant į Zodiako ženklus. Taigi, Forerio efektas bent iš dalies paaiškina, kodėl tiek daug žmonių tiki, kad pseudomokslai iš tikrųjų „veikia“. Astrologija, būrimas taro kortomis (kartomansija) ar iš rankos (chiromantija), numerologija, grafologija, sėkmės pranašystės ir kt. atrodo esą teisingi dėl to, kad jie pateikia gana tikslų asmenybės įvertinimą. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad pseudomokslų asmenybės įvertinimai nėra validūs, nors kiekvienas pseudomokslas turi savo patenkintų vartotojų ratą, kuris tiki tų įvertinimų tikslumu. Pastebėta, kad didelis įvertinimų „tikslumas“ (asmenybės aprašymo įvertinimas kaip tikslaus) priklauso nuo šių aplinkybių:

  • asmuo tiki, kad pateiktas įvertinimas yra skirtas tik jam,
  • vertintojas turi autoritetą tiriamojo akyse,
  • įvertinimas daugiausia mini teigiamus dalykus.
    Josh Rangel

Horoskopai šeimų suderinamumui

JAV psichologai tyrė 500 išsiskyrusias ir 3000 vedusias poras. Tyrimo tikslas  – nustatyti, kokią įtaka bendram (atskiram) gyvenimui turi dangaus kūnų išsidėstymas pagal gimimo datą.

Tyrimas nustebino: ryšys tarp sutuoktinių gimimo laiko ir tarpusavio (atskiro) gyvenimo aptiktas nebuvo! ‘Suderintos” pagal horoskopus poros taip pat sėkmingai tuokėsi, kaip ir skyrėsi. Nerasta jokių dėsningumų. Keista, tiesa?

Kodėl žmonės domisi astrologų prognozėmis

Tam yra nemažai priežasčių. Viena jų  – baimė dėl rytdienos. Horoskopas – tai bandymas sužinoti apie tavęs laukiančias nelaimes ir bent kiek iš anksto tam pasiruošti, kaip sakoma, pasidėti pagalve, ten kur galimai nukrisi.

Tikėti prognozėmis padeda dar vienas dėsnis. Jei žmogui įvyko tai, kas buvo prognozuota (dažniausia tai menka detalė, lyginant su visomis prognozėmis), tą jis atsimins net keletą metų, ir visai nesvarbu kad likę 99 procentų prognozių bus melagingos.

Dauguma šiuolaikinių astrologų turi gerą išsilavinimą, ypač psichologijos srityje, todėl gerai pažįsta dėsnius, veikiančius žmogų, sugeba atpažinti užslėptas emocijas ir , atitinkamai, dalinti gana tikslius “gelbėjimosi” receptus. Tačiau tai neturi nieko bendro su dangaus kūnų išsidėstymu bei žmogaus gimimo data, nors astrologija tikinčiam žmogui labai nesudėtinga įteigti priešingai.

Pilnaverčiai astrologijos pakaitalai

Noras žinoti ateitį bei nerimas dėl jos žmones kankino nuo neatmenamų laikų. Kuo netvarkingesnis, sunkesnis gyvenimas, aplinka, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus užsimanys tikėti burtininkais ir, atvirkščiai, kuo geresni santykiai šeimoje, su draugais, jei gyvenimas sutvarkytas ir užsiimama malonia sau veikla, tuo rečiau bus domimąsi įvairiomis pasakomis.

Senais laikais žmonės vakarodavo: susirinkdavo pirkioje, pasakodavo įdomius, kartais ir baugius pasakojimus, kartu padainuodavo, kalbėdavo apie laukiančius darbus, priimdavo reikiamus sprendimus. Išsišnekėdavo, išsikraudavo ir “rimti” burtai būdavo nereikalingi, užsiimdavo jais tik žaidybine forma.

Didelę įtaką turėjo religija, kuri nuosekliai smerkdavo visus, tikinčius antgamtinėmis būtybėmis ir burtais, nes anie padeda pamiršti tikrąjį tikėjimo objektą  – Dievą.

Tarybiniais laikais gerą psichologinę iškrovą atlikdavo pasisėdėjimas su draugais alaus bare ar už kampo išgėrus buteliuką “ant trijų”.

Vėliau atsirado būriai psichologu, kurie bandė ir dabar bando pakeisti ankstesnius psichologinius nusiraminimo būdus. Tad, pono Verygos “kova” prieš alkoholį, tai iš dalies, bandymas šturmuoti dominacijos viršūnes, išstumiant taip visiems įprastą vaistą  – alkoholį. Tai – kova dėl įtakos žmonių psichikai.

Na, o astrologai, tarologai ir kitokie burtininkai, kaip ir visada  – ieškojo labiau atsiveriančių properšų, kad galėtų išlįsti į paviršių. Jei viduramžiais vieną kitą burtininką dar sudegindavo, tarybiniais laikais uždarydavo į cypę, tai dabar jiems atviros visos durys.

Plačiausiai jas atveria žmonių neišsilavinimas, kvailumas ir didelis kritinio mąstymo trūkumas.

Saulius Veržikauskas

Panaudota medžiaga iš wikipedia, dasigna

Jūsų komentaras:

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.