Pono Barygos ir girtuoklio dialogas

Ir nusprendė didysis kovotas už blaivią tautą, ponas Baryga po savo šalį pakeliauti, su tauta pabendrauti, įkvėpimo pasisemti. Nuvyko į kaimą: bendražygiai vis sakė, kad ten, būtent ten ir yra blogio  –  alkoholizmo židinys. O Baryga ne durnas, supranta, kad kovoti su priežastimi reikia, ne su pasekmėmis, tad, pirmyn, į blogio irštvą! Ir štai, nedideliame […]

toliau...

Pomirtiniai patarimai

Norit tikėkit, norit ne. Šeštadienį ėjom į kapus prisiminti kaimyną, po 40 dienų nuo jo mirties. Kaip ir dera pravoslaviškuose kraštuose, popui giedojimus pabaigus, prie kapo buvo vaišinamąsi. Išlenkiau taurelę ir aš: geras buvo kaimynas, svarbiausia, kad taip pat geras buvo santechnikas, tad, aplinkiniai namai jį gerbė bei mylėjo ir bėdų (su santechnika) neturėjo. Grižus […]

toliau...

Nuodėmes, už kurias pragaras negręsia

Gali būti, kad šitas tekstas kam nors nepatiks. Nes jis bus toks truputį neteisingas: mokys elgtis ne taip, kaip visi sako, kad reikia. Ir nors nemėgstu dabartinės mados apvaryti kokius nors žmones, o tada dar pasijuokti, kad jie piktinasi, šįkart pati pasielgsiu labai panašiai. Bet tai juk ne aš, tai tik mano vidinis šerniukas, kuris […]

toliau...

Bjauriojo katino meilė

Kiekvienas mūsų daugiabučio namo gyventojas žinojo, koks bjaurus buvo mūsų vietinis katinas. Bjauriajam šiame pasaulyje patiko tik trys dalykai: kova dėl išgyvenimo, ėdimas to, ką pasisekė atrasti ar susimedžioti ir, jei galima taip išsireikšti, švelnumo paieškos. Toks štai varganas gyvenimas ir šių katino mėgstamų dalykų kombinacija ant jo kūno paliko neišdildomus pėdsakus. Bjaurusis katinas turėjo […]

toliau...

Pati gražiausia moteris

Sėdžiu pliaže vienas paliktas ir turintis pilną laisvę dairytis į likusią (ne mano) moterišką giminę. Maniškė iškulniavusi “pažiūrėti, kas aname pliažo gale”. Na, moterys visada viskuo baisiai domisi, joms reikia naujienų, tik ne ramybės. O man ramu ir faina: dairausi į moterišką giminę ir, nors žinau, kad tai tik meniu, bet akiai vis tiek malonu. […]

toliau...

Paršo širdis

– Aš nemėgstų morkų, – pratarė geltonas, senas katinas, ilga uodega ir nudraskytomis ausimis. „Na ir nemėk“, – pamaniau sau, – „Ir aš jų nemėgstu“. – Tai, tada – iki! – dar kartą tarstelėjo katinas ir šmurkštelėjo pro atvirą langą. „Iki“, – atsisveikinau mintyse. Kažkas buvo ne taip. „Nuo kada, rupūže, katinai kalbėti išmoko? “ […]

toliau...

Antrasis kelias

Į savo kasrytinę prievolę kilnoti metalo gabalus žirglioju tolimesniu keliu. Yra du keliai. Vienas beveik tiesus, tik reikia pereiti per keturis bėgius, kurie vizualiai baigiasi čia pat stūksančiame tunelyje. Tai apgaulinga laukinė perėja, nes elektriniai traukiniai iš tunelio išnyra tyliai ir greitai, tad, kartais net šaltas prakaitas išpila, tačiau toliau kelias tiesus, per gyvenvietę.  Kitas […]

toliau...

Kava be kofeino

Papasakosiu, kaip gėriau šampaną, po to suprasite, ką tuo norėjau pasakyti. Šampaną geriu retai, nemeluojant  – gal tik kelis kartus gyvenime ragavęs tebuvau. Neseniai pažįstamas už atliktą jam paslaugą įteikė grakštų butelaitį, tad, ilgai nedelsdamas, jau kitą dieną pasiūliau savo moteriai, o kai ji atsisakė, atsidariau butelį ir taip taurę po taurės, per vakarą visą […]

toliau...

Senbernis Petras ir tarakonai

Iki tol Petras gyveno labai gerai. Dviejų kambarių butas, minimalus apstatymas, televizorius. Žmonos ir vaikų nebuvo, bet Petrą tai tenkino. Kiti jį vadinu senberniu, tačiau Petras dėl to nesijaudino. Vieną dieną Petras virtuvėje susidūrė su rudu blizgančiu tarakonu (Blatta orientalis). Tarakonas, metęs žvilgsnį į netikėtą naktinį svečią (naktimis Petras mėgdavo lankyti šaldytuvą), mandagiai pasišalino, tačiau […]

toliau...

Maltiečių sriuba maximoje

Eilė prie kasos. Kasininkė įgudusiais judesiais skenuoja prekes ir stumia jas į priekį, toliau nuo savęs. – Trylika eurų! – garsiai šūkteli. Senyva moteris į medžiaginę, turbūt pačios siūtą terbelę krauna kiaušinius, duoną ir didelę pakuotę varškės. Bando skubėti ir negaišinti nei valdingos kasininkės, nei pirkėjų, nors senos, gyslotos rankos nelabai klauso. Iš kažkada buvusio […]

toliau...

Kokie vaikai? Mums patiems vietos per maža…

Mano draugas- vaikinas rimtas, gyvenimo matęs ir visur pabuvojęs. Iki kalėjimo pabaigos buvo likę tik du mėnesiai, kai jo žmona atvyko į ilgalaikį pasimatymą. Nuostabi moteris: aštuonerius metus laukė… Ir štai, prieš pat pabaigą, vyrui parašė, kad nėščia. O jis vaikų troško be galo. Ypač mergaitės. Apsidžiaugė neišpasakytai. Kai išėjo pro įkalinimo įstaigos duris, jį […]

toliau...

Senelis pasakojo…

–  Ir dar senelis pasakojo, kad visi matė, jog valdantieji nusišneka, tačiau niekas nieko nedarė.  – Negali būti! Nemeluok, Augi, to negalėjo būti!  – Galėjo, galėjo. Senelis pasakojo. Jų laikais valdininkai kyšius imdavo, kad priimti kokį nors kyšį duodančiąjam palankų įstatymą.  – Nusišnekėjo tavo senelis. Tai  – neįmanoma.  – Ir dar daug ką pasakojo…  – […]

toliau...