Suplyšę džinsai ir eilinis nesėkmingas bandymas suprasti moteris

Kas pasakys, kad vyrai ir moterys  –  tokie patys žmonės, tam pakasysiu marmūzę. O kas iš vyriškos giminės įrodys, jog supranta moteris, tam įteiksiu premiją. Ne Nobelio, o Saulio.

Prieš mėnesį maniškė pradėjo zyzti. Pirksiu suplyšusius džinsus ir viskas! Pirk, pagalvojau sau tyliai, jeigu tokia žiopla esi. Ir pamiršau.

Prieš savaitę vėl prabilo:

 –  Važiuoju džinsų ieškoti. Suplyšusių.

 –  Toli nevažiuok, va, ten sekondhendas. O jei negausi, aš tau taviškius suplėšysiu.

 –  Tu gražiai nesuplėšysi,  –  nenusileido moteris.

Ot velnias, galvoju. Pasirodo, dar suplėšymas turi būti gražus! Man iš vis suplėšyti drabužiai nepatinka, bet, pasirodo, juos galima suplėšyti gražiai!…

 –  Pameni, kai aš 2005 metais pirkau suplėšytus džinsus ir tu pasakei, kad aš beviltiškai atsilikęs nuo mados?  –  prisiminiau savo gyvenimo vieną juodą epizodą, kai ir man atrodė, kad suplyšęs savąjai labiau patiksiu.

 –  Dabar tokie džinsai vėl madingi. Tu nieko nesupranti!  –  atkirto ji.

 –  Tai susidėk visus suplyšusius drabužius į sandėlį ir saugok: kada nors mada sugrįš. Ir suplyšusiom kelnėm, ir nudilusiems batams!

 –  Durnius!  –  gavau įvertinimą ir buvau paliktas ramybėje.

Po kelių valandų ji grįžo žibančomis akimis ir su popieriniu krepšeliu rankoje.

 –  Tai grįžai? Taip greitai?  –  ironizavau, nes iki centro važiuoti tik 10 minučių, o ji užtruko “tik” trejetą valandų.

 –  Kažkaip pasisekė ir viską radau iš karto,  –  “nepagavusi” ironijos atkirto moteris.

 –  Na, tada jau pasirodyk,  –  nusileidau ir aš.

WP_20160308_07_56_15_Pro

Va taip atrodo “gražiai” suplėšyti džinsai. Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

Ilgai įkalbinėti nereikėjo. Ji įšoko į naujuosius džinsus, kurie iš tikrųjų buvo  suplyšę, atseit, gražiai, i pradėjo staipytis prieš veidrodį.

 –  Užpakalis gerai atrodo?

 –  Tavo užpakalis visada gerai atrodo,  –  nemelavau.  –  Beje, kiek mokėjai? Kokius 10 eurų?

Perlenkiau, žinoma, tačiau taip norėjau parodyti savo požiūrį į jos pirkinio reikšmingumą.

Ji tik šyptelėjo ir toliau bendravo su veidrodžiu.

 –  Tik nesakyk, kad sumokėjai 100 eurų,  –  persmelkė negeras įtarimas.

 –  Cha, už 100 eurų džinsus perkame tau,  –  atšovė kiek paniekinamai. Suprask: moters garderobas nesulyginamas su vyrišku. Pagal kainą, aišku.

Užsičiaupiau. Ne, aš suprantu, kad džinsai gali kainuoti ir 100 eurų, ir 150 ir dar ten kažkiek, bet už kainą, viršijančią , kad ir, sakykim, 30  –  50 eurų pirktis SUPLYŠUSIUS džinsus?! Tai jau tikra nesąmonė!

 –  Klausyk, tu galėjai nusipirkti naujus gražius, nesuplyšusius, panešioti juos mėnesį, kitą, o po to aš tau būčiau juos suplėšęs!  –  pratrūkau.  –  Gražiai suplėšęs!

 –  Aha, ir dar su plyta ištrynęs,  –  pašiepė mane moteris, matyt, prisiminusi mano pasakojimą apie senus laikus, kai džinsus “gerindavome” ir plytų pagalba.

Užsičiaupiau galutinai ir išėjau iš kambario. Aiškiai suvokiau, kad moterų iki galo nesuprasiu niekada. Tiesiog niekada. Na, nedavė man dievulis, ar gamta, tokio talento. Ir, manau ne man vienam, o maždaug pusei žmonijos, tai yra, visiems vyrams. Gėjai nesiskaito, nes jie su savo moterišku mąstymu moteris supranta ir net gali tapti jų geriausiais draugais.

Rašydamas šį straipsnelį prisiminiau, kad turiu  nuotrauką, kurią nufotografavau mūsų vonios kambaryje. Nuotrauka daug pasako apie vyrų ir moterų skirtumus ir, pasikartosiu, bent man niekas niekada neįteiks, kad vyrai ir moterys yra lygūs!

WP_20160308_07_59_33_Pro

Nuotrauka iš asmeninio archyvo, tai yra, iš asmeninio vonios kambario

Štai,  kairėje nuotraukos dalyje jūs matote mano higienos priemones (kalbame tik apie duše vartojamus skysčius). Du buteliukai. Ant vieno netgi matosi neryškus užrašas flomasteriu  –  “Šampūnas”, kad skubėdamas nesumaišyčiau su dušo žele.

Taigi, du buteliukai  –  šampūnas ir dušo želė. Viskas. Ko daugiau, po velnių reikia? Šampūnu išsiplovei galvą, o želės pagalba likusią kūno dalį! Kas dar many tokio užslėpto, kad turėčiau naudoti kokias nors kitokias prausimosi priemones?!

Tačiau žvilgtelėkite į dešinę nuotraukos pusę: ar jūs suprantate, kas ten sudėta? Kreipiuosi, aišku, į vyrus. Ar galvai plautis reikia 3 skirtingų šampūnų, o kūnui dar 15? Jos, moterys, ką  –  dar, ir dūšią išsišvarina?

Tai čia tik vonios kraštelis, aš jau nekalbu ir nefotografuoju visų likusių vonios kambaryje esančių stalčių bei atbrailų, kur mano dantų šepetukas, peiliukai skutimuisi ir vienas buteliukas kremo prieš moters įrankius atrodo tarsi beviltiški našlaičiai vidury gigantiškos priešo kariuomenės…

Bet… už tai mes, vyrai, moteris ir mylime!

Saulius Veržikauskas

Posted in Humoras, Novelės, vyrai moterys and tagged , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.