„Sudėtyje yra sulfitų“

„O kada jų nebuvo…“ – šyptelėtų vynų žinovas. Tačiau tūlas šalikelėmis keliaujantis vyno mėgėjas, perskaitęs tokį užrašą ant vyno butelio, veikiausiai pastums neišgertą vyno taurę į šoną, o ryžtingesnis, žiūrėk, puls rinkti pažįstamo gydytojo telefono numerį.

Alergiškų žmonių ir vartotojų teises ginančios organizacijos jau daug metų reikalauja, kad būtų tinkamai ženklinami maisto produktai. Dėl to ant etikečių dabar bus žymimi dvylika dažniausiai alergijas sukeliančių maisto produktų priedų, pvz.: grūdai (kviečiai, rugiai), kiaušiniai, žuvis ir iš jų pagaminti produktai. Nors sulfitai nelaikomi tiesiogiais alergijos sukėlėjais, nuo 2005 metų lapkričio 25 dienos Europos Sąjungos maisto produktų įstatymas įpareigojo vyno gamintojus ant parduodamų vyno butelių rašyti: „Sudėtyje yra sulfitų“.

Reikia pripažinti, kad šio užrašo pasirodymas, deja, dažnai prasilenkia su jo tikslu – atkreipti dėmesį į vyne esančius sulfitus ir taip geriau informuoti vartotojus. Tačiau vien tik užrašo nepakanka. Būtina paaiškinti, kas tai yra, kodėl reikalingas šis užrašas ir kokiai vartotojų grupei jis skirtas. Nes daug kam žodis „sulfitai“ asocijuojasi su chemija, kuri lyg ir kenktų sveikatai. Vis dėlto išsamus paaiškinimas ant vyno etikečių labiau panėšėtų į vaistų pakuotėse esančius lapelius, kita vertus, vartotojui nesuprantama informacija kelia susirūpinimą, kuris greitai gali peraugti į nepagrįstą baimę.

Sulfitai, kitaip tariant sieros dioksidas (SO2), apsaugo gėrimą nuo oksidacijos. Tai yra vieni iš seniausių konservantų, kaip ir actas, druska, cukrus. Konservantai sulėtina arba sustabdo mikrobiologinį gedimą, kuris vyksta dėl vyne esančių natūralių mielių. Antioksidacija šiuo atveju niekaip nesusijusi su bakterijų naikinimu. Leistini sulfitų kiekiai vynuose yra nustatyti ne pavienių ES šalių, o visos Sąjungos įstatymo. Prieš vynui patenkant į rinką, jis keliauja į nepriklausomą laboratoriją, kur šalia kitų tyrimų visada tikrinama, ar sulfitų kiekis neviršija normos. Paprastai sulfitų kiekis vynuose yra kone tris kartus mažesnis, negu leistina įstatymo. O įstatymas numato tokius sveikatai nepavojingus SO2 kiekius vyne: baltuosiuose vynuose – nuo 0,05 iki 0,07 g/l, raudonuosiuose – apie 0,05 g/l, o desertiniuose – apie 0,1 g/l.

Kiekvienas rimtas vyndarys stengiasi kuo geriau apsaugoti laukuose augančias vynuoges nuo puvimo, o vyno rūsyje laikytis griežtos higienos, kad vynui reikėtų kuo mažiau sulfitų. Neveltui vyndariai sako, jog vyno rūsio grindys turi būti tokios švarios, kad ant jų galėtum net valgyti.

Taigi, kokiems žmonėms šis užrašas skirtas? Tiems, kurie yra jautrūs alergenams – medžiagoms, sukeliančioms alergijas. Sulfitai (sieros dioksidas) nėra tipiška alerginė medžiaga. Tačiau jie priklauso taip vadinamai „alergenų grupei“, kadangi itin jautriems žmonėms gali sukelti pseudoalerginę reakciją – sulfitinę astmą. Ši žmonių grupė privalo vengti ir kai kurių kitų maisto produktų: džiovintų vaisių (nuo 0,5 iki 2 g/l SO2), kai kurių gaminių iš bulvių, saldumynų (apie 0,4 g/l SO2), net vaistų.

Paneigsiu dar vieną mitą, jog būtent vyne esantys sulfitai (kalbam apie įstatymo leistinus kiekius) sukelia galvos skausmus. Pats didžiausias ir dažniausias galvos skausmų sukėlėjas yra bet koks didesniais kiekiais vartotas alkoholis.

Pagyvenęs tarp vyndarių, supranti, koks tai atsakingas darbas. Šie žmonės kiekvieną dieną stengiasi sutarti su gamta, o ne ją įveikti, pavergti. Todėl jie drąsiai vartoja savo pačių pagamintą vyną, ir tai yra geriausia jų vyno kokybės garantija. Žinoma, kaip ir visame kame, svarbu jausti saiką.

Darius Voisiat

Vynozurnalas 

Turėtų patikti

Posted in Įdomybės and tagged , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.