Apie pH: kodėl kraujas netampa šarmu ar rūgštimi?

Tikriausia jau ne kartą skaitėte, kad “rūgštus kraujas” labai kenkia sveikatai ir visi, kurie mėgstą mėsą bei žuvį, turi kuo greičiau patapti veganais, nes kitaip jokio išsigelbėjimo nebus…

Pirmiausia būtų gerai suvokti, kas tas pH?

pH (vandenilio potencialas) – vandenilio jonų (H+) koncentracijos tirpale matas, parodantis tirpalo rūgštingumą ar šarmingumą. Žymėjime raidė p kilusi iš vokiško žodžio Potenz, reiškiančio koncentracijos dydį, o raidė H reiškia vandenilio jonus.

„pH“ reikšmė yra nuo 0 iki 14, kur pH<7 rūgštiniams tirpalams, ph=7 neutraliems tirpalams ir ph>7 šarminiams tirpalams.

 

Keli pH pavyzdžiai
Skystis pH
Akumuliatoriaus rūgštis <1,0
Žmogaus skrandžio sultys 1,1-3,0
Citrinų sultys 2,4
Kola 2,5
Actas 2,9
Apelsinų ar obuolių sultys 3,5
Alus 4,5
Kava 5,0
Arbata 5,5
Rūgštinis lietus < 5,6
Augalo tarpląstelinė erdvė 5,6
Pienas 6
Tyras vanduo 6.4
Ląstelės citoplazma 7,0
Žmogaus seilės 7,4
Kraujas 7,34–7,45
Jūros vanduo 8,0
Muilas 9,0–10,0
Buitinis amoniakas 11,5
Baliklis 12,5
Buitinis šarmas 13,5

Va, va, vėl ta chemija… O juk mums, sveikiems ir ligoniams yra daug svarbiau praktika: ką, kaip ir su kuo valgyti, kad organizmo rūgštinė terpė būtų normoje!

Ne vienas liaudies daktariukas periodiškai vis pasiūlo užkąsti kokybiškos sodos: teigiama, kad taip organizmas baisiai sušarminamas, o tai yra geros sveikatos prielaida. Taip pat jis siūlo mitybą organizuoti taip, kad jos pagrindą sudarytų vien augalinės kilmės produktai, produktai, kurie labiausiai “šarmina” organizmą ir tokiu būdu mums padeda  išvengti baisiausiai rūgštį mėgstančio vėžiuko ar mirtį nešančio grybelio.

Viskas, anot, gerųjų daktariukų, paprasta: pašarmėjai, patapai panašus į muilą  –  sveikas. Parūgštėjai (čia jau link akumuliatorių skysčio)  –  mirtis.

Nesiginčysiu. Daktariukai supyks, keiks, po to dar prakeiks. Paprasčiau parašyti keletą faktų, o išvadas kiekvienas sau pats pasidarys.

Taigi, keli faktai (primenu – apie kraujo pH)

Pirmas faktas  –  kraujo pH yra stabilus ir gyvenimo eigoje nekinta

Kraujo pH ribos  –  7.35  –  7.45. Kraujas yra lengvai šarminis. Kiekvienas didesnis rūgštinės terpės poveikis reiškia greitą mirtį.

Antras faktas  –  maistas neturi įtakos kraujo pH

Mūsų kraujas yra buferis, tai reiškia, kad jis priešinasi bet kokiems pH pokyčiams, netgi tokių stiprų rūgščių ir šarmų, kaip druskos rūgštis, sieros rūgštis ar natrio hidroksido (kaustinės sodos) poveikiui. Ką tai reiškia praktiškai? Mūsų valgomas maistas toli nuo aukščiau įvardintų rūgščių bei šarmų pH, ir jis (maistas) tikrai neturi jokios įtakos kraujo pH.

Trečias faktas  –  mes niekada nevalgome “rūgštesnio” maisto, nei mūsų skrandžio sultys

Visas mūsų suvalgytas maistas pirmiausia papuola į skrandį  –  į labai žemo pH terpę. Priminsiu, kad kuo mažesnis pH  –  tuo terpė rūgštesnė ir atvirkščiai   –  didesnis skaičiukas reiškia labiau šarminę terpę. Taigi, skrandžio pH yra maždaug apie 2. Tai dėl to, kad ten yra druskos rūgšties, tos pačios, kuria valome WC kriaukles :) Tad, skrandyje vyrauja didelė rūgštinė terpė ir mes nevalgome nieko rūgštesnio. Logiška, kad suvalgytas “mažiau rūgštus” maistas skrandžio terpės niekaip neparūgštins. Tiesa, “surūgštintį” ir taip rūgščią skrandžio terpę įmanoma  –  tam reiktų išgerti akumuliatoriaus turinį :)

Ketvirtas faktas  –  maisto rūgštingumas yra kontroliuojamas

Taip, į skrandį papuolęs maistas pasidaro rūgštus ir tam, kad nepažeistų plonųjų žarnų, kasa atlieka savo darbą  –  rūgščiąją maisto tyrelę apipila bikarbonatais bei virškinimo fermentais, kurie maisto tyrelę šarmina. Taigi, nuo skaičiuko 2 skrandyje, maisto pH plonojoje žarnoje pakyla iki 6.5  –  8. Taigi, ką bebūtumėte suvalgę, maisto likimas vienodas  –  po rūgštaus apdirbimo skrandyje seka šarminis virškinimas plonojoje žarnoje.

Penktas faktas  –  vaisiai “rūgštesni” už mėsą

Prisiminkime, mums nuolat tvirtinama, kad mėsa ir pienas “rūgština organizmą”. Mėsos bei pieno pH  –  maždaug tarp 6.5 ir 7 (kai kuri mėsa ir virš 7). Bet gi mes žinome, kad kuo pH skaičiukas didesnis, tuo terpė šarmingesnė! Pažiūrėkite, gi koks vaisių rūgštingumas: nuo citrinos (1.5) iki kriaušės (4)! Jei organizmo rūgštingumas būtų keičiamas maisto pagalba, veganai seniai turėjo būti “surūgštėję” ir išmirę. O taip, deja, nėra.  

Šeštas faktas  –  baltymai padeda išlaikyti stabilų pH

Aukščiau jau minėjau, kad mūsų kraujas yra buferis ir bet kokiomis priemonėmis stengiasi palaikyti pastovų pH, tačiau nepapasakojau, kaip tai vyksta. Taigi, kraujas yra buferis, nes jame yra aminorūgščių bei baltymų (šalia hidrokarbonatinių komponentų). Aminorūgštys ir baltymai taip pat atlieka buferio vaidmenį!

Taigi, mėsa, priešingai, nei tvirtina dauguma “sveikuolių”, iš tikrųjų organizmo nerūgština, o dargi padeda jį stabilizuoti.

Išvados:

Mūsų organizmas   –  išskirtinai galingas ir tikslus mechanizmas ir pH kontroliuoja pats, o ne valgomo maisto pagalba

Joks valgomas maisto produktas neturi tokio pH, kad galėtų sutrikdyti mūsų organizmo veiklą. Jei suvalgytume kažką su ypatingai žemu ar ypatingai aukštu pH, tai būtų nevalgomas dalykas ir tokį bandymą būtų galima pavadinti bandymu nusinuodyti.  

Produktai, kurie nuolat kaltinami dėl mūsų organizmo pH sutrikimų “elgiasi” tiesiog atvirkščiai  –  padeda organizmą stabilizuoti.

Šaltiniai: Arthur C. Guyton „Medicinska fiziologija“, Kovačević, Z. „Biohemija i molekularna biologija“, Medicinski fakultet; Lieberman M., Marks A.D., Smith C. „Marksove osnove medicinske biohemije – Klinički pristup“ Data status, Beograd, wikipedia.org

Saulius Veržikauskas

Posted in Naudinga informacija, Skaitiniai and tagged , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.