Nuvainikuojame reiškinį “karma”. Viskas paprasta ir aišku

Vis žadu pakalbėti apie Karmą, bet neištaikau laiko. Šiandien  susikaupiau, taigi: Karma.

Esu paprastas, kaip 1 centas, todėl iš karto sakau  –  Karma yra nelietuviškas žodis, o tai, ką ji reiškia, mūsų protėviai apsakė labai paprastomis ir jau net neįdomiomis patarlėmis.

Ką pasėsi, tą ir pjausi;

Lenk medį, kol jaunas;

Kaip pasiklosi, taip ir išmiegosi;

Ruošk roges vasarą, o ratus  –  žiemą.

Kiek pasiknisęs atmintyje rasčiau dar nemažai karmą apibūdinančių lietuviškų patarlių, tačiau pakaks ir to.

Baisiausia, kad šios eilinės mūsų protėvių išmįslytos patarlės nuo žodžio “karma” nubraukia bet kokią paslaptingumo skraistę ir šį žodelį prilygina, kad ir tokiam paprastam žodeliui, kaip “karvė”. Žodžiu, jokių stebuklų, jokių pasakų ir užslėptų minčių, viskas per daug paprasta ir labai aišku.

“Mano tokia karma”  –  aiškina liesas išbalęs rytietiškų psichologijų prisiskaitęs ligonis. Verčiame į lietuvių kalba: “aš esu toks žioplys, nes nesugebu susiorganizuoti normalaus maisto, todėl esu nuolat alkanas, piktas ir trenktas”.

“Aš atidirbinėju karmą”  –  buria realus kūno ligonis. Lietuviškai būtų galima paaiškinti taip: anksčiau nesirūpinau savo sveikata, valgiau šlamštą, gėriau dar didesnį, nesportavai, rūkiau ir mažai miegojau, todėl ilgainiui nualinau organizmą, ko pasekoje dabar sergu ir kenčiu”. Bet, sutikite  –  išsireiškimas “atidirbinėju karmą” skamba daug paslaptingiau ir pakiliau!

karma

“Aš turiu rūpintis karmos švara” – dvasingai čiulba auksinių čakrų puoselėtojas, kas išvertus į žmonių kalbą reiškia maždaug tai: turiu būti geras su kaimynais, aplinkiniais ir net nepažįstamais žmonėmis, bei šunimis, nes esu silpnas ir jei būsiu blogas, nemandagus  – gausiu į snukį, ar būsiu sukandžiotas.

“Karmoje egzistuoja Kūrėjas ir kūrinys”  –  porina koks nors jaunasis filosofas. Vėl į pagalbą telkiamės lietuvių kalbą: priežastis, kad apvirto vežimas, buvo ne vietoje numestas akmuo. Taigi, šio reiškinio “kūrėjas”  –  akmuo, o “kūrinys”  –  apvirtęs vežimas. Be abejo. “kūrėją”  –  akmenį taip pat kažkas “kūrė”, tai yra, jį ten numetė Onos vyras Petras, nes tingėjo nešti į lauko pakraštį ir savo tokiu netikėtai tingiu poelgiu taip pat patapo “kūrėju”  –  akmens gulėjimo ant kelio, kas sukūrė apvirtusį vežimą. Vienu žodžiu, aplink vien “kūriniai” išaugę iš “kūrėjų”, patys tampantys “kūrėjais” ir auginantys naujus “kūrinius” Ir taip be galo, be krašto.

“Aš kenčiu už savo protėvių nuodėmes. Tai karma”  –  išaiškins ypatingai dvasingas asmuo, kas lietuviškai reikštų maždaug tai: mano protėviai daug gėrė ir nieko nedirbo, bet spėjo susilaukti nepilnai išsivysčiusių palikuonių, kurie, savo ruožtu, susilaukė dar tragiškesnių ir ko pasekoje atsiradau aš. Dabar aš esu durnas, ligotas ir biednas, nes tokiu aš tapau savo protėvių poelgių pasekoje.

Viskas labai paprasta: priežasties  –  pasekmės dėsnis. Ir pamirškite paslaptį, kurį slepia žodelis “karma”, nes ten jokios paslapties niekada nebuvo ir nebus.

Oi, net neįsivaizduoju, kaip dabar elgtis “karminių teorijų” aiškintojams  –  juk nieko paslaptingo nebeliko :)

Nieko, išgyvens.

Tokia jau ta jų karma: atkentėti už savo iki šiol pasakotas nesąmones.

Saulius Veržikauskas

Turėtų patikti

Posted in Be cenzūros and tagged , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.