Nuodai

Sėdime tryse: aš, mano moteris ir draugas, į pensiją išėjęs kriminalistas, bendraujame.

– Nenuvertink moterų, – aiškina draugas, rankoje laikydamas taurę vyno. – Jos, kad ir silpnos, kad ir ujamos, sugeba labai skaudžiai atkeršyti.

– Kaip? – susidomiu.

– Štai, įsivaizduok: vyras girtuokliauja, muša savo moterį ir tai tęsiasi ilgą laiką. Fiziškai ji – silpnesnė. Tačiau mano gyvenimo patirtis rodo, kad tokios gali labai skaudžiai atkeršyti. Dažniausia, būdavo, sulaukia, kada vyras gerai įmigs, tada su kirviu trenkia į galvą.

– Oi! – net pašoku nuo krėslo. – Žiauru!

– Arba peiliu perpjauna gerklę, – tęsia buvęs kriminalistas.

– Ką apie tai manai? – klausiu savo moters.

– Fui, su kirviu… Juk visą lovą prikruvinsi! – piktinasi moteris.  – Ne, nepjaučiau ir nekirsčiau niekada.

Tylime, kiekvienas gurkšnojame savo gėrimus.

– Bet, – nedrąsiai prataria moteris, – jei tikrai reiktų, tai nuodyčiau.

– Kaip nuodytum? – klausiu ir man visai nejuokinga.

– Įberčiau ko nors į maistą, – seka išaiškinimas.

– Fu…  – nusiraminu. – Gerai, kad mūsų šeimoj maistą gaminu aš!

– Tai va, gamink ir toliau, – sutinka moteris. – Taip daug saugiau. Tau.

Saulius Veržikauskas

Posted in Aš ir mano Moteris and tagged , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.