Neįtikėtina istorija, panaši į stebuklą

Per Serbijos televiziją pasakojo, smulkmenų nepamenu, bet esmę perpasakosiu.

Gyveno sau jauna mergina, sportininkė (kovinis sportas) vienam Serbijos miestelyje, Gornji Milanovac, kai vieną dieną pasijuto prastai.

Nuėjo pas gydytoją. Tas apžiūrėjo, pastukseno, liežuvį liepė iškišt ir liepė eit namo: atseit, viskas gerai. O merginai galvą sopa, rodos, kad plyš. Vėl pas gydytoją. Tas nieko naujo netikrina, varo namo, atseit, nevaidink čia. Mergina prašo siuntimo į Belgradą, pas galvos specialistus. Gydytojas siuntimo duoti nenori, spyriojasi. Tada mergina sako:

– Važiuosiu ir už savo pinigus išsitirsiu, jei ką ras, paimsiu pažymą ir tave teisman.

Ilgai spyriojosi gydytojas, mat žinojo, kad tyrimai brangūs, kad, gal mergina tiek pinigų neturės ir praeis jai noras tirtis. Bet mergina parodė ryžtą ir gydytojas nenoromis davė siuntimą.

Belgrade merginos galvoj rado baisiai didelį auglį ir stebėjosi, kad anas gydytojas taip ilgai tempė laiką, o buvo galima problemą lengviau išspręsti.

Belgrado gydytojai iš karto pasakė:

– Operuosim, nes kitaip mirtum, tačiau 100 procentų liksi akla ir neįgali visą gyvenimą.

Ką darys mergina? Sutiko. Po operacijos iš karto apako ir kojos atsisakė, tik vežimėlyje galėjo sėdėti ar lovoje gulėti.

Mama merginą parsivežė atgal į gimtąjį miestą, Gornji Milanovac. Tačiau po kelių dienų merginos akyse pradėjo šviesėti ir regėjimas pilnai sugrįžo.

Atsirado šiokia tokia viltis. Mama kiekvieną dieną apglėbdavo dukrą, pastatydavo ją, savo kojomis stumdydavo merginos kojas – imituodavo žingsnius. Sunkus tai buvo darbas, tačiau motina buvo labai užsispyrusi, o dukra labai troško pasveikti.

Gornji Milanovac

Praėjo keli metai – niekas nesikeitė. Vieną kartą moterys nuvyko į kurortą, ten buvo terminiai baseinai, kurių Serbijoje ne tiek ir mažai. Viename uždarų baseinų buvo vanduo su padidintu sieros kiekiu. Nuo šilto ir dvokiančio vandens mamai pasidarė bloga, ji krito ant žemės ir pradėjo aimanuoti. Šalia vežimėlyje sėdinčią dukrą ištiko šokas ir ji netikėtai pakilo ant kojų ir lėtai nužingsniavo ieškoti pagalbos.

Motina buvo išgelbėta, o dukra pirmą kartą po kelių metų pradėjo vaikščioti. Lėtai, atsargiai, tačiau jėgos po truputį grįžo ir, praėjus dar kiek laiko, mergina pasveiko absoliučiai, netgi pradėjo aktyviai sportuoti.

Skamba , tarsi pasaka su laiminga pabaiga… Tačiau tai – tiesa.

Epilogas

Žmogus yra daug stipresnis, nei jam pačiam atrodo. Mes net nenutuokiame, kokius siurprizus mumyse paslėpė milijonus metų trukusi evoliucija.

Saulius Veržikauskas

Turėtų patikti

Posted in Neišgalvotos istorijos and tagged , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.