Moteris mėsinėje

Įsitikinau, kad moteris gali nupirkti geresnę mėsą, nei vyras. Šiandien nukeliavome kartu į vietinę mėsinę, kad išsirinktume gražų paršienos gabalą kepimui orkaitėje.

Parduotuvėje peilius galando du mėsininkai, tačiau mano moteriai tai nei motais:
– Noriu gabalą mėsos, kad būtų ne per liesa, ir ne per riebi, kepimui! – pareiškė griežtai, o aš stebėjau ir mokiausi.
– Tvarkoj, ponia, štai, o kaip jums šitas gabaliukas? – vienas mėsininkų pakėlė tikrai gražų mentės gabalą.
– Ne per liesas? Iškepus sulčių liks? – kamantinėjo moteris.
– Turėtų likti… – jau kiek sutriko mėsininkas.
– Tai “liks”, ar “turėtų”?
– Liks, tikrai liks…
– Na, žiūrėkit, jei neskaniai gausis, aš pas jus užsuksiu dar kartą! – pagrąsino maniškė.
– Ne, nereikės, viskas bus gerai, – šūktelėjo vienas mėsininkas, paskui susgribo, kad kažką negerai atsakė, – būtinai užsukite dar kartą!

– Matei, kaip su jais reikia? – išėjus moteris jau kreipėsi į mane.
– Mačiau. Bet gi tikrai mėsa graži, bus sultinga, jei ką, uždėsiu lašinukų.
– Nu, žiūrėk, o tai matai, kokie tie mėsininkai liesi?, – kažkokią keistą išvadą pasidarė moteris. Bet aš jau nesigilinau ir nesiginčijau.

Saulius Veržikauskas

Turėtų patikti

Posted in Aš ir mano Moteris and tagged , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.