Mikrobai

Gėriau ryte terasoj kava ir stebėjau, kaip paklydusi skruzdėlė nulipo nuo saulės apšviesto stalo ir rėpliojo mano juodomis kelnėmis.

“Kaži, kaip jai atrodo?”, – mąsčiau. – “Tokia didelė šilta juoda dykuma…”

Po to susimąsčiau: o juk ir mus gal kas nors iš aukštai stebi. O mes to nejaučiam.

– Žėk, kiek čia daug visokių judančių padarėlių! – stebisi tas “kažkas” per mikroskopą stebėdamas mūsų planetą.

– Mikrobai! – atsako “to kažko” antroji pusė. – Fui, kaip bjauru! Eisi valgyt, nusiplauk rankas!

– Ar visas šešias? – pasitikslina “kažkas”.

– O kam? Juk valgai su keturiom.

 

Jūsų komentaras:

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.