Miesto gyventojų rykštė – dirbtinis patalpų apšvietimas

JAV mokslininkai teigia, kad jiems pasisekė atrasti chroniško nuovargio priežastį, su kuria rytais susiduria iš pažiūros absoliučiai sveiki žmonės.

Problemos priežastis labai paprasta  –  mus supantis dirbtinis apšvietimas.

Mokslininkai teigia, kad prie dirbtinio apšvietimo žmonėms sutrinka bioritmas (vidinis laikrodis) ir tai būdinga praktiškai visiems miestų gyventojams. Anot tyrimo, būtent dirbtinis apšvietimas sutrikdo hormono melatonino, atsakingo už miego ir budrumo ritmą, sintezę.

Šie sutrikimai iššaukia chronišką nuovargį, prieš kurį bejėgis yra net miegas.  

Dar vienas netikėtas dalykas, atsitikęs, bandant dirbtinai organizuoti “geresnį gyvenimą” – tai diodinių, liuminiscencinių bei elektrą taupančiųjų lempučių vajus. Žmogaus protėvių organizmas šimtus tūkstančių metų pratinosi tik prie natūralios šviesos, saulės spindulių. Uždraustosios kaitrinės lemputės, žinoma, ne saulės šviesa, tačiau lyginant jas su dabrtinėmis, kaitrinės buvo mažiausiai “nutolusios” nuo mums įprasto spidulių spektro. Žinoma, vien lemputės mūsų ir taip neišgelbėtų.

Gerai svekatai žmogui reikalinga ir šviesa, ir tamsa. Natūraliai – vasarą gauname daugiau šviesos, žiemą – mažiau. Tačiau šiuolaikninės technologijos ir žiemą verčia vasara (šviesos atžvilgiu), mažėja privalomas tamsos periodas.

Labai iškalbingai šviesos poveikį iliustruoja eksperimentas su pelėmis.

Asociatyvi nuotrauka

Buvo bandoma išsiaiškinti cukraus įtaką karieso susidarymui.  Viena grupė pelių buvo laikoma prie natūralaus apšvietimo, o kita – prie liuminiscencinių, dienos šviesos lempų. Kariesas, žinoma, vystėsi abiejose grupėse, tačiau grupėje, kuri buvo laikoma prie lempų, jis buvo penkiskart dažnesnis ir gilesnis.

Nemanykite, kad dirbtinis apšvietimas įtakoja tik karieso susidarymą – tai tik mažytis pavyzdėlis sutrikimų, vykstančių organizme, kai nuolat būnama dirbtinai apšviestose patalpose.

Melatoninas (N-acetil-5-metoksitriptaminas)  – hormonas, kurį gamina kankorėžinė liauka, daugiausia nakties miego metu. Jis lėtina medžiagų apykaitą, slopina skydliaukės funkciją. Jis taip pat yra antioksidantas – naikinantis laisvuosius radikalus.

Mokslininkai mano, kad sezoninės depresijos priežastis yra rudens ir žiemos šviesos pakitimai – dėl to keičiasi melatonino gamyba.

Melatonino gamybą skatina tamsa, o labiausiai lėtina mėlyna šviesa. Melatonino prekursorius (pirmtakas) yra serotoninas, neuromediatorius, sintetinamas iš aminorūgšties triptofano.

Žinduolių organizme buvo identifikuoti dviejų tipų melatonino receptoriai: Mel1A ir Mel1B. Daugiausiai melatonino receptorių yra randama hipotalame ir akies tinklainėje. Organizmui senstant, melatonino gamyba sutrinka. Tai priklauso nuo kankorėžinės liaukos (lot. corpus pineale) veiklos sumažėjimo ar degeneracijos ir siejama su dažnesniais miego sutrikimais.

Šaltiniai: wikipedia, ИА Дейта, homosanitus.lt

Paruošė Saulius Veržikauskas

Posted in Naudinga informacija, Tai įdomu and tagged , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.