Mergina su drakono tatuiruote. Ką žinote apie slaptas Venesuelos ydas?

Vidutinis atlyginimas Venesueloje po naftos kracho 2014 metais  – 26 000 fuerte bolivarų: pagal juodosios rinkos kursą tai menki 12 JAV dolerių. Tačiau vietiniai vis tik sugeba “suktis” ir kažką uždirba: tiesa, dėl to jie smarkiai nesistengia.

Venesuela. Foto Georgijus Zotovas

Kaip ir pas mus tarybiniais laikais, jie taip pat žino visiems girdėtą prakeiksmą  – “kad tu gyventum vien iš algos!” (чтоб ты жил на одну зарплату!)

Nes 26 tūkstančiai fuerte bolivarų, tai tik treji pietūs pigesnėse kavinėse ir tuo viskas baigta. Oooo… dabar aš jums papasakosiu apie Karakaso gyventojų buities ypatumus, ir tokių jūs tikrai nesate girdėję.

“Jie nedirbo net vergijoje”

Pirmiausia nelaimingą ir biedną venesuelietį pinigus paimti reikia tiesiog priversti, nors jie gal ir  palei nosį gulės. Imkim pavyzdį. Nusipirkti SIM telefoninę kortelę užsieniečiui čia – misija, praktiškai neįmanoma. Pirmiausia, reikia Karakaso policijos leidimo, pildant kalnus popierių. Reikia įrodyti, kad nesi “šnipas” ir t.t. Taigi, paprašiau vieno taksisto kortelę paimti su savo pasu ir atvežti man į viešbutį. Pažadėjau 20 dolerių, tai yra, atlygį, didesnį nei vidutinis atlyginimas šalyje. Anas baisiausiai apsidžiaugė  – “Žinoma, senjore”. O vakare aš grįžau į viešbutį ir paskambinau taksistui, kuris pasakė:

 – Aš pagalvojau… 20$ mažoka… Duokit 50, tai gera kaina…

Po to jis labai nustebo, kad pasiunčiau jį … į Peru.

Kitas, ne mažiau nuostabus atsitikimas  – už 40$ susitariau su vietiniu gyventoju, kad eisime fotografuoti vietinių lūšnynų. Jis turėjo būti mano “apsauginis” ir, iškilus reikalui, apsaugoti nuo konfliktų bei vietinių banditų. Spėkite, kas atsitiko? Teisingai, žmogus neperspėjęs neatvyko. Kitą rytą pareiškė:

 – Atleisk, amigo, diena buvo karšta, dirbti nebuvo nuotaikos  – aš nuvažiavau į paplūdimį.

Kambarinėms viešbutyje arbatpinigių galima palikti, o galima ir nepalikti. Vis tiek bent tris kartus per dieną turėsite jai priminti, kad sutvarkytų kambarį.

Valiutos keitėjas, kuriam pasiūliau itin palankiu kursu dolerius pakeisti į bolivarus, užsimiegojęs burbtelėjo:

 – Man iki buto, kur padėti pinigai, 15  minučių važiuoti, ilgokai… Be to, ryt išeiginė… Pasakyk, kaip vadinasi tavo viešbutis, aš tau po to pasuksiu, susitarsim.

Venesuela. Foto Georgijus Zotovas

Ir apskritai, populiarų anekdotą “slavai buvo tokie išdidūs, kad nedirbo net papuolę į vergiją” būtų galima drąsiai taikyti visiems venesueliečiams. Mano galva, pinigų jiems galima iš vis nemokėti:  priversti normaliai “arti” venesuelietį – fiziškai neįmanoma.

Tempia, vagia bei apgaudinėja

 – Toks jų vietinis mentalitetas,  – informuoja mane Rusijos eks pilietis Michailas, Venesueloje gyvenantis nuo 1992 metų.   – Kam įsitempti? Na ir kas – neuždirbai čia, Viešpatis duos pinigų kitoj vietoj. Plius –  čia klesti kapitalinės vagystės. Vagia nemokamus valstybinius maisto rinkinius, kuriuos Maduro skiria neturtingų kvartalų gyventojams.  Naglai apgaudinėja turistus restoranuose. Kas nebedirba naftos pramonėje (ten dirbo labai daug žmonių) – vagia smulkmenas. Vagia net valytojos. Valstybiniame sektoriuje vagystės tapo tiesiog norma, nesu girdėjęs, kad kas nors būtų sučiuptas, nei karto. Na, išnešei 5 kilogramos deficitinių maisto produktų iš parduotuvės, ir ką? Šalis nuo to gi nenubiednės? Čia tokia tradicija: sakykim, pažada pastatyti tiltą. Pompastika, vėliavėlės, kalbos. O pinigai tiltui išvagiami, iki paskutinio bolivaro. Tarp kitko, tenka į kišenę visiems, nuo paprasto darbininko iki gubernatoriaus. Žodžiu, kaip anksčiau, TSRS laikais. Valstybė vaidina, kad finansuoja, o žmonės vaidina, kad dirba.

Meilės deivės ir prostitutė  – filosofas

Nepriklausomai nuo to, kad Venesuela skelbiasi statanti socializmą, šioje šalyje prostitucija yra legali. Taksistai pirmu reikalu potencialiam klientui parodys merginos nuotrauką telefone ir patikslins kainą (vidutiniškai 30$), o pačios damos prie tavęs prieis gatvėje, žaviai nusišypsos, įkiš į ranką vizitinę kortelę ir švelniai pratars:

 – Chico blanco, amor? (baltas berniuk, meilės?)

Tarp kitko, tarp šių moterų galima aptikti inteligentiškų profesijų atstovių  – ir mokytojų, ir gydytojų ir, sako, viena jų buvo net filosofė.

Priežastis tapti prostitute  – paprasta. Reikia pragyventi ir visuomenė to nei kiek nesmerkia. Vidutinis meilės siūlytojos amžius  – 29 metai ir, kaip taisyklė, bent pusė jų jau turi po 2 vaikelius. Maždaug apie 36 procentai moterų “darbo” metu nenaudoja jokių apsaugos priemonių, nes, pagal vietinius papročius, “dėl to pyksta mergelė Marija”. O tai, kad dėl pinigų užsiiminėjama prostitucija, matyt, nepyksta nei vienas šventasis.

Venesuela. Foto Georgijus Zotovas

Venesuelos Sveikatos ir socialinio vystymosi ministerija šios profesijos merginas įpareigojo kiekvieną mėnesį tikrintis sveikatą. Šios taisyklės laikomasi gana griežtai ir prostitutė kiekvieną mėnesį turi gauti sveikatos sertifikatą, kuriame pažymima, kad neserga AIDS ir kitomis lytiniu keliu plintančiomis ligomis. Tiesa, sertifikatus gana lengvai galima gauti už kyšį  – korupcija klesti ir šioje srityje.

Išgėrė sunkvežimį romo

Taip, kaip šalyje itin daug kriminalo (Karakasas pasaulyje užima pirmą vietą pagal nužudymus ir apiplėšimus), čia nebeveikia tokia paslauga, kaip Uber. Kartais, iškvietęs automobilį, klientas apiplėšdavo vairuotoją ir nuvarydavo transporto priemonę, o kartais atvirkščiai  – taksi vairuotojas grąsindavo ginklu ir apšvarindavo klientą. Uber’is nuo tokios nacionalinės egzotikos supsichavo ir paliko Venesuelą.

Protu vietiniai nusikaltėliai, švelniai tariant, nepasižymi. Neseniai vienos nusikalstamos grupuotės nariai pagrobė sostinės verslininko sūnų, tačiau paklydo  – automobilyje sugedo navigatorius. Banditai nieko protingiau nesugalvojo, kaip išlipti iš automobilio, išeiti į pagrindinę gatvę ir klausinėti praeivių kelio. Tuo metu pagrobtasis sugebėjo išlipti iš automobilio ir pabėgo.

Kaip man pasakojo Venesuelos vidaus reikalų ministerijoje, prieš keturis metus pora banditų Karakase pavogė “fūrą” su brangiu romu. Taip juos ir atrado  – priekaboje, kur vyko audringa gėrimo degustacija. Beje, abu banditai nuo išgerto alkoholio kiekio… numirė.

Jei gatvių banditai išgyvena iki senatvės, jiems dovanojamas savotiškas verslas  – daryti tatuiruotes jauniems banditams. Populiariausios tatuiruotės – drakonai, hieroglifai ir mergelė Marija.

Vakare grįžtu į viešbutį, klausiu  – ar skambino man žmogus, žadėjęs pakeisti valiutą? Žinoma, kad ne. Aš šypsausi. Tai Venesuela. Susijaudinus ar iškilus problemai pirmiausia čia reikia nusiraminti ir išgerti romo.

Autorius Georgijus Zotovas, © АиФ

Paruošė ir išvertė Saulius Veržikauskas

 

Jūsų komentaras:

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.