Mano mama mokytoja streikuoja. Mama, aš su tavimi!

Dalinuosi savo mintimis, nes namuose stebiu neįprastą vaizdą. Mama atsikelia anksti, bet niekur neskuba. Paklausus, kodėl neini į darbą, mama atsako – vis dar streikuoju.

Taip, mano gyvenime brangiausia moteris – Mama yra mokytoja. Ji jau savaitę kaip drąsiai taria: tikrai į darbą neisiu. O aš žinau, kad jai spirga, nes prisiplanavusi daug darbų, o ir kalėdinis renginys ant nosies. Savo mamą kaip mokytoją stebiu nuo pat vaikystės. Žinot, ką mokytojų vaikai veikia rudens, žiemos, pavasario moksleivių atostogų metu? Ogi vaikšto su mamom mokytojom į susirinkimus, pasitarimus, dalyvauja kuriant projektus, kartais išklauso kvalifikacijos kėlimo kursus (jei lektorė pakanti vaikams ir nepaprašo vaikus išvesti už durų).

AŠ žinau ką reiškia, kai mama „draskosi“ dėl mokinių, o man vienturtei dukrai laiko nelieka. Žinot, kai prieš pradedant eiti į pirmą klasę, mama mėgino mane išmokyti skaityti, numojau ranka ir tariau:

Mama, tu man Mama, o ne mokytoja, aš išmoksiu tai ir pati.

Matyt tada nenorėjau, kad ji taptų mokytoja namuose, norėjau turėti tiesiog Mamą. Kiekvieną rugsėjo pirmąją (kol paaugau) į mokyklą eidavau įsikibus į tėčio ranką. Žinojau, kad mama negali manęs lydėti – ji juk mokytoja. Bet kaip suspausdavo vaikišką širdutę, kai klasiokai paklausdavo: kodėl tavo mama niekada neateina?

Austėja Juzėnaitė. Facebook nuotrauka.

Kai grįždavau namo po pamokų, mamos vėl namie nebūdavo, nes ji po pamokų (prailgintoje) su kitais vaikais daro namų darbus ir grįžta apie 20 val. Grįžusi namo pabučiuodavo į kaktą ir vėl sėsdavo prie stalo. Visada kažką skaitydavo, rašydavo, taisydavo. O kiečiausia staigmena būdavo: jai taisant darbus apie 22 val. paskambindavo kokia mokinio mamytė ir imdavo klausinėti, kaip jos atžalai sekasi? Kodėl tokiu laiku skambina? Nes, matai, dabar laiko turi. Neteisūs tie,kas sako,jog mokytojas dirba pusė dienos, oi kokie neteisūs. Kai kartą tėčio paklausiau,gal šis žino,kada mama grįš iš darbo, jis tik nusišypsojo ir pasakė: ji juk mokytoja, tai grįš gegužės 31 dieną.

Dabar aš užaugau su mama matomės labai retai, nors gyvenam tame pačiame bute: skirtingu laiku keliamės, skirtingu laiku grįžtame namo, skirtingu laiku gulamės. Bendraujame telefonu. Tačiau mūsų gyvenimas sutapatintas su mokyklos gyvenimu. Jei mama sugalvoja įgyvendinti kokį mokyklinį projektą, mūsų šeima įdarbinta visa: tėtis ką nors meistrauja, dažo, aš (dar į pagalba pasikviečiu ir drauges) karpau, lankstau, spalvinu, padedu mamai dirbti su kompiuterinėm programom, mama kuria, ieško garso takelių, tinkamų užsklandų, visa tai sudeda į vieną kompiuterinę programą ir dar mums liepia peržiūrėti, įvertinti, pataisyti. Žodžiu,visas gyvenimas aplink mokyklą, tai yra aplink juos, aplink mokinius, apie kuriuos Mama išdidžiai sako: tai mūsų ateitis (labai viliuosi, kad ir apie mane ji taip galvoja).

Taigi, dabar Mama streikuoja, matau, kad jai labai sunku. Sakau, tai gal spjauk į visą tai, tiesiog dirbk ir nekreipk dėmesio? Mama sako, kad negali. Ji įsitikinusi, kad jei ne mokytojai  tai kas tada? Kas žmonėm pasakys, kad aplinkui melas? Kas paaiškins, kad politikai manipuliuoja, meluoja, neatlieka tinkamai savo darbo, vėjais švaisto valstybės pinigus ir už tai neatsako?

Mamai skaudu girdėti, kad mokytojų reikalavimai dėl darbo sąlygų, kokybės – bukai perfrazuojami:

“mokytojai ir vėl nori didesnio atlyginimo!”

Girdi, begėdžiai, neužjaučia tų, kurie mažiau uždirba. Jūs net neįsivaizduojat, kaip iš pažiūros santūri ir susilaikanti mano mama, sprogo pykčiu po Lietuvos mokytojų suvažiavimo! Kai švietimo ministrei J.Petrauskienei buvo išsakyti visi reikalavimai, visos nuoskaudos, ministrė buvo nušvilpta, o išėjusi už durų televizijai ministrė ramiu veidu pareiškė, kad viskas gerai, didžioji mokytojų dalis viskuo patenkinti, tik maža saujelė ieško priekabių!  Kaip mama tūžo ant ministrės patarėjų, kurie negirdi, o dar tiksliau nė nenori girdėti pastabų, o tik žiūri į akis ir šaiposi.

Nusprendžiau pasidalinti savo mintimis ir jausmais, kadangi myliu Mamą, gerbiu tai kuo ji užsiima, turiu Mokytojų, kurie man autoritetu išliks visą gyvenimą. Man šlykštu klausytis, kaip ši profesija yra maišoma su žemėmis, kaip žeminami žmonės mylintys šį darbą. Dalinuosi savo mintimis ir jausmais, nes žiniasklaidoje daug iškreiptos informacijos apie mokytojų streiką ir reikalavimus arba ji blokuojama .

Taigi siūlau nebūti abejingiems, palaikyti mokytojus, juk į gatves turėtų išeiti daugumos profesijų žmonės (juk ir jums blogai, tai ko tylite?)

Mes turime įsisavinti vieną tiesą: ne mes tarnaujame vyriausybei, o vyriausybė tarnauja mums. Laikas jiems pradėti kokybiškai dirbti savo darbą. Na, o tau Mamyte: streikuok, streikuok, kiek tik tu gali. Aš su tavimi!

Austėja Juzėnaitė

Turėtų patikti

Hits: 131

Posted in Be cenzūros and tagged , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.