Liūdnos dienos kiekvieno vyro gyvenime: kaip ištverti ir pakilti iš naujo?

Sujaudino už mane dešimtmetį jaunesnio vyro žinutė facebook’e: dvi savaites nejudinu dalies kūno, guliu lovoje, rašau jums, draugai, gal tai padės…

Ne visai tiksliai pacitavau, bet esmę turėjote suprasti.

Noriu įspėti visus visus vyrus, be išimties  – tokia graudi diena gali ateiti kiekvienam, tačiau reikia žinoti, kad tai nėra gyvenimo pabaiga, o tik lūžio taškas, kai viskas apsiverčia aukštyn kojomis ir tenka smarkiai susimąstyti, kaip gyventi toliau.

Nik Shuliahin

Tai laikas, kai organizmas jau pavargo kovoti su visais negerais įpročiais, kai reikia protingai lėtinti ritmą ir išmokti įsiklausyti į save.

Jaunam viskas vyksta “automatu”: ar geri, ar rūkai, nemiegi ar per paneles eini, trumpomis poilsio valandėlėmis organizmas sugeba mobilizuoti visus savo pajėgumus ir grįžti į normą. Ilgainiui kai kuri elgsena pradeda po truputėlį varginti: išgėrus litrą “ant galvos”, kitą dieną kiek labiau šokteli spaudimas, skauda galvą ar surūkius 3 pakelius cigarečių pradeda šiek tiek dusinti. Bet tai tik pradžia. Kiek pamiegojus, pasportavus, užkirtus vėdaro su grietine, gyvenimas ir vėl grįžta į savo vėžes ir maratonas tęsiasi toliau.

Didės fizinės apkrovos ar jų nebuvimas  – organizmą alina ne mažiau už alkoholį bei rūkalus. Dar blogesnis dalykas  – nuolatinis stresas, nuolatinė įtampa, kai nebandoma nieko keisti.

Per daug sekso  – per mažai sekso = alkoholis, rūkalai, nuolatinis stresas.

Nuolatinis miego trūkumas = visiems aukščiau išvardintiems dalykams.

Vieną dieną, priklausomai nuo genų, nuo užsigrūdinimo lygio, blogieji įpročiai nusveria svarstyklių lėkštę ir vyrą ištinka žiauri krizė. Taip, kai kurie netgi miršta.

Šiais laikais tai įvyksta maždaug apie keturiasdešimtuosius  – penkiasdešimtuosius gyvenimo metus.

Už fizines kančias vyrams baisiau tik psichologinės. Staiga pajuntama, kad “viskas baigėsi”, kad organizmas įprasto tempo neatlaiko… Sudie naktiniams pasisėdėjimams su draugais, nežabotiems besiardymams klubuose, neribotai maisto bei gėrimų fiestai. Aiškiai suvokiama, kad jaunystė jau praėjo, ateina kitas gyvenimo periodas, apie kurį nieko nežinota. Jei tiksliau  – niekada juo nesidomėta. Ir tai – normalu.

Pavojingiausi yra tai, kad šis naujas žinojimas yra lydimas fizinių negalavimų, o tie, atitinkamai, nežinojimo ir baimės jausmo. Sunku suvokti, kad senieji laikai nebegrįš niekada, kad reikia viską keisti iš esmės.

Tačiau gyvenimas gali tęstis ir išlikti toks pat malonus, kaip ir anksčiau. Tik su naujais, neįprastais įpročiais. Kas labai svarbu vyrams  – seksualinis gyvenimas neužbraukiamas, o net gali peraugti į daug aukštesnį lygį, kai fiziniai pajėgumai pradedami derinti su vidine branda ir lytinis aktas gali virsti didesniu malonumu, nei jaunystėje.

Smarkiai nenukenčia ir fiziniai pajėgumai  – jėga, ištvermė, tiktai jais reikia pradėti naudotis protingai. Taip, laikas pradėti saugoti širdį (nors anksčiau net nežinojai, kad ji plaka tavy  – nejutai), tačiau užmigti jai taip pat neleidžiama.

Pradedi suvokti, kaip svarbu yra mankštinits: tai mechanizmo, vadinamu organizmu, tolygus apšildymas, paruošimas daro dienai.

Šios krizės metu vyrai, spaudžiami taip pat išsigandusių artimųjų bei pažįstamų, gali priimti neteisingus sprendimus. Daug kas, papuoles tarsi į priešmirtinių kančių būseną, sutinka su viskuo, kad tik grįžti į praeitį (kas iš esmės neįmanoma) ir pradeda vartoti stiprius medikamentus. Vieni “muša” padidėjusį spaudimą, kiti  – pradeda aršią medikamentinę kovą su “cholesteroliu”, treti pradeda maitintis vien augalinės kilmės maistu. Visa tai – neteisingi sprendimai, turėsiantys fatalines pasekmes.

Ką daryti panikos apimtam vyrui, kai pradeda perplakinėti širdis, šokinėja spaudimas, tirpsta galūnės, svaigsta ir sukasi galva? Kai kankina mirties baimė ir mintys apie ją sugreitintai bėga prieš akis, kai pradedama ieškoti kuo lengvesnio būdo pabaigti kelionę šioje žemelėje?

Pirmiausia, reikia pasistengti nusiraminti. Galima netgi melstis, jei jums tai padeda. O svarbiausia yra suvokti, jog tai  – kiekvieno vyro lemtis, kad ši krizė yra neišvengiama ir, anksčiau ar vėliau, turėjai ją patirti.

Jei tai pirmoji tokia patirtis, rekomenduojama susirasti patogią padėti, atsigulti (atsilošti krėsle ar pan.) ir sulaukti minutės, kai organizmas nurims. Nepakenks valerijonas ar gudobelės lašai. Valerijonas ramina įsiaudrinusias smegenis, kurios siuntinėja keistus signalus organams: ei, širdie, pradėk smarkiau plakti! Ne, reikia mažiau! Ir vėl  – smarkiau!

Taurelė alkoholio taip pat gali padėti, o daugiau  – tik pakenkti. Atminkite tai!

Nusiraminus lieka vienas teisingas kelias  – daug ir iš pagrindų mąstyti ir priimti teisingus sprendimus. Privaloma įvertinti:

savo ligšioline mitybą;

poilsio režimą;

fizinį aktyvumą;

psichologinę būseną;

fizines gyvenimo ir darbo sąlygas.

Konkrečiai patarti kiekvienam atskirai  – sudėtinga misija, tačiau bent reiktų žinotu tam tikrus mitus, kuriais patikima atsidūrus sunkioje situacijoje.

Mitas apie alkoholio žalą: jei jūs nesate alkoholikas, alkoholis nėra jūsų priešas ir visai jo atsisakyti neverta, o jei vartojote pakankai didelius kiekius, greitas atsisakymas gali iššaukti net mirtį. 

Mitas apie veganinės mitybos naudą: netvarkingai besimaitinantiems žmonėms veganinė mityba gali pasirodyti panacėja, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Veganinis racionas gali laikinai pagerinti savijautą, tačiau taip maitinantis ilgesnį laiką, alinamas organizmas, jis negauna kokybiškų baltymų bei lengvai įsisavinamų mikroelementų. Joks augalinis patiekalas nepakeis paprasto vištos kiaušinio.

Mitai apie cholesterolio baubą: tai labiausiai įsišaknijęs  ir mažiausia pagrįstas mitas. Yra tiksliai žinoma, kad didžiąją dalį cholesterolio organizmas gaminasi pats, su maistu gaunamas šis ingredientas praktiškai neturi jokios žymesnės įtakos. Taip pat žinotina, kad be pakankamo cholesterolio kiekio ląstelių membranos pasidarytų pralaidžiomis, suprastėtų smegenų funkcionalumas ir “prakiurtų” kraujagyslės. Žmogus su žemu cholesterolio lygiu kraujyje  – miręs žmogus. Beje, savo cholesterolį galite pasitikrinti čia.

Mitas apie sporto naudą. Yra toks posakis:  – mankšta – sveikata, o sportas – mirtis. Profesionalus sportas ar kasdienės intensyvios treniruotės su gera sveikata neturi jokių sąlyčio taškų. Saikinga mankšta, pasivaikščiojimai, lengvas krosiukas, važiavimas dviračiu savo malonumui, plaukiojimas upėje ar ežere, neįtempti žaidimai su kamuoliu, saikingas svorių kilnojimas  – tausoja ir gerina sveikatą. Bet kokia fizinė prievarta prieš organizmą – ją naikina.

Streso neįvertinimas. Stresą galima skirstyti į dvi rūšis; vienkartinį ir nuolatinį. Vienkatinis stresas gali būti naudingas (nors ne visada), o štai nuolatinis  – pats didžiausias žudikas. Jei man rektų nurodyti veiksnį, labiausiai kenkiantį žmogaus sveikatai, rinkčiausi nuolatinį stresą. Juk ne kartą girdėjote posakį –  visos ligos nuo nervų? Ir jis tikslus, devyniais kartais iš dešimties. Nuolatinis stresas taip nuvargina organizmą, kad netgi “išjungiamos” tam tikros imuninės funkcijos, ko pasekoje galima susirgti vėžiu ar, paprasčiausia, peršalti. Tad, visai nekeista, kad nervingas žmogus dažniau serga virusinėmis ar peršalimo ligomis.

Tiek šiam kartui. Kviečiu apsilankyti mano vaistinėlėje, kur rasite papildų bei vitaminų tiesiai iš Vokietijos sandėlių, tik žemesnėmis kainomis, nei Lietuvoje.

Saulius Veržikauskas

 

Jūsų komentaras:

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.