Kvailinti tautą labai patogu ir Facebook pagalba

Šiandien perskaičiau, kad facebook’e pasirodė skelbimas, siūlantis nupirkti asmeninę paskyrą. Yra sąlygų. Ji turi būti bent dviejų metų senumo ir joje turi atsispindėti kokia nors veikla. Už tai siūlomi neįtikėtini pinigai. Cieli 17 eurų! Pasiderėjus galima gauti ir 20.

Pirkėjas pasakoja, kad paskyra jam reikalinga tam, kad galėtų reklamuoti savo verslą. Jis pavydėtinai painiai išaiškina, kodėl jam tinka būten jūsų paskyrą ir šventai prižada, kad jūsų vardas jo reikaluose nefigūruos.

Žinoma, protingas žmogus savo paskyros už tokią neįtikėtiną sumą neparduos, neparduos nei už tūkstantį, tačiau tokie gluminantys pasiūlymai verčia susimąstyti: kas po visu tuo slypi?

Tris dienas galvojau. Beveik.

Įsivaizduokite, kad artėjant prezidento rinkimams kandidatas X nusprendžia pulti visu frontu, o taip pat kovoti ir partizaniniu būdu.

Kaip panaudoti facebook’ą?

Pirmiausia, reikia kelių feikinių paskyrų. Priklausomai, kokiai auditorijai žadama “dirbti”, parenkami ir pavadinimai. Oi, prieš tai reiktų sudaryti tam tikrų tikslinių grupių sąrašėlį. Taigis, žymimės:

Kačiukų, šokolado, gėlyčių ir kavutės gerbėjai;

Aršūs Rusijos mylėtojai, taip vadinami, vatnikai. Jie nebūtinai myli Rusiją, gal tik ilgisi savo jaunystės, kuri bujojo pačiu sovietmečiu. Bet juos vis tiek galima priskirti prie Rusijos ir Putino pasekėjų;

Aršūs Rusijos nekentėjai  – “patrijotai”, Prie jų drąsiai jungiame megztąsias beretes, Vytauto ir jo partijos gerbėjus, dabartinius Prezidentės pasekėjus, Maidano fanus.

Akivaizdūs leftistai. Tai feministės, LGBT garbintojai, barzdelių ir kiaulių ruke gerbėjai, G taško propaguotojai bei Vamzdžio toleruotojai;

Itin aršūs žvėrelių “mylėtojai”, kurie savo sienose rašo, tipo, “kuo ilgiau pažįstu žmones, tuo labiau myliu šunis” ir pan.;

Tikintieji, dažniausiai dėl savo taikios religijos tiesų pasiryžę kitiems ir gerkles perkąsti. Yra ir ramesnių, kurie nieko nesugeba, tik į savo sieną kelti Šventojo rašto ištraukas ir pamokslus, o pabaigoje teparašyti žodelį “amen”;

Veganai, dalis vegetarų, Krišnos pasekėjai, kosmoso ir dvasinių jėgų pasekėjai ir šiaip, dvasingos bei dvasinės būtybės. Tiesa, jie galvoja, kad jie šioje planetoje tik prabėgomis, o jų tikroji egzistencijos prasmė dar laukia ateity ir gal net kitose planetose;

Visą ko pardavėjai, vežėjai, paslaugų tiekėjai ir feisbuke darantys verslą, kad ir nedidelį;

Delfio ir lryto komentatorių lygio fauna, dažnai besiburianti į kokias nors absurdiškai skambančias grupes. Pavyzdys: “Delfi” gerbėjų grupė.

Protingi, mąstantys, apsišvietę ir matantys realybę žmonės. Jų, beje, mažiausia, tačiau jie turi pačią didžiausią vertę, nes jais tikima, žavimasi, jie yra stebimi ir jų nuomonės formuoja viešąsias nuomones;

Laisvi žmonės, kuriems kitų neargumentuotos nuomonės nedaro jokios įtakos ir kurie viską, su kuo susiduria, stengiasi pažinti iš esmės, iš pačių pagrindų. Tokiems įtikti itin sudėtinga.

Taigi, kai jau turime tikslines grupes, ieškome gero rašytojo. Jis turi būti lankstus, iš esmės, tai gali būti nupirktas (tai nieko blogo) žmogus iš “Protingų, mąstančių” žmonių grupės. Fanatas ar veganas čia netiks  – per daug ribotas mąstymas.

Viskas priklauso nuo pasirinktojo rašytojo pajėgumų. Gal jis gali dirbti su dvejomis tikslinėmis grupėmis, o gal net ir su visomis, nors šiuo atveju reikalinga šimtaprocentinė koncentracija ir praktiškai visų pasaulio reikalų išmanymas. Žodžiu, su rinkėjais dirbti atrenkami tikrai intelektualūs ir greitai reaguojantys kandidatai.

Po to sukuriamos kelios feikinės paskyros. Žinoma, geriausia, jei tokią paskyrą vis tik pasisekė nusipirkti, pasekėjai pamatys, kad žmogus nenaujas, patyręs, facebook’e jau nuo kokių 2012 metų. Jei nusipirkti nepasisekė, kuriama nauja paskyra. Kai kurioms tikslinėms grupės tai  – nei motais.

Toliau. Vardas ar slapyvardis. Vatnikams tiks “Už tiesą”, rusofobams  – “Lietuvis” ar “Tikrieji patriotai”. Veganams ir kitiems dvasinguoliams  – “Dvasinis kelias”, “Didžioji Meilė”.

O štai su mąstančiais ir laisvuoliais kiek sudėtingiau. Jiems reikia normalaus vardo bei pavardės, netgi nuotraukos… Kai tuo trpu kitoms tikslinėms grupėms vietoj asmeninės nuotraukos gali būti demonstrauojamas “Om” ženklelis, trikolorkė ar lietuviška trispalvė. Oi, pamiršau šunelių mylėtojus: jiems imponuoja tokie pavadinimai, kaip “Mano augintinis” su šunelio ar katulio nuotrauka. Dėl tortukų ir kavutės mylėtojų stengtis reikia mažiausiai  – pasivadink “Saulės spindulėliu”, įsikelk kavutės puodelį su tortuku ir baigras kriukis.

Einam toliau.

Dabar pradedame kurti tekstus savo pasirinktoms tikslinėms grupėms.

Vatnikams ar jiems prijaučiantiems rašai, kad anais laikais beveik viskas buvo daug geriau, valgydavom tikrą, nechemizuotą maistą, visi turėjo darbus ir už dyką gaudavo butus, vaikai gerbė vyresniuosius, medicina buvo tikrai nemokama ir geriausia pasaulyje, kaip ir švietimas, algų, kokias begautum, užteko viskam  – ir komunaliniams mokesčiams, ir maistui ir net kelionėms po neaprėpiamą šalį ir be pasų bei vizų.

Rusofobams jau reiktų rašyti atvirkščiai: papaskoti, kaip anais laikais buvai disidentas, kaip nestojai į komjaunimą, kaip tave už tai baudė, vos neištrėmė Sibiran, apie tai, koks Vytautas yra Saulė ir tik jis ištraukė mus iš opkupanto šik…, ne, gal reiktų rašyti kiek švelniau. Ir kaip dabar gerai NATO, tik tereikia kuo daugiau ginkluotis, nes priešas niekada nesnaudžia… Vienu žodžiu.

Leftistams rašai, kaip pažeidžiamos gėjų ir visų likusių teisės, kokie mes dar nuo Vakarų atsilikę, kaip mes mėgstame pletkinti, nors užsienyje seniai visiems viskas dzin, ką tu valgai ir su kuo miegi ir t.t.

Na, nepasakosiu, kaip kokiai tikslinei grupei rašinėti, kas nekvailas, susipras ir pats.

Taigi, kai labai gražiai čiulbi, aplinkui renkasi vis daugiau klausytojų. Žinoma, su jais taip pat reikia dirbti: bendrauti, atsakinėti į komentarus, šiek tiek pasakoti apie save. Taip, tai rimtas darbas.

Tačiau vieną dieną, kai tapsi itin populiaria asmenybe, po truputėlį pradėsi kreipti kalbą į tai, kad mūsų visų norus išpildyti galėtų tik kandidato X įgyvendinta programa. Na, taip iš karto nereklamuoji. Užsimeni kartą, kitą ir taip tavo pasekėjui, jam pačiam nejuntant, suformuojama nuomonė. Užkietėjęs facebook’o gyventojas apskritai savo nuomonės neturi, o vadovaujasi tik kitų skelbiamomis “tiesomis”. Svarbu, kad viskas būtų pateikta ant sidabrinio padėkliuko…

Pagalvokite, kodėl man nekyla noras slėpti savo asmenybę?

Kaip apsisaugoti nuo tokių nuomonės formuotojų?

Yra keli patikrinti būdai;

  1. Niekada nepriimkite į draugus žmogaus, kurio asmeninė ikonėlė tuščia. Nekalbu apie jūsų “beikonius” senus pažįstamus, su kuriais realiai bendraujate jau kelis metus. Taigi, naujų su “tuščiais” paveikslėliais nepriimkite niekada
  2. Pažiūrėkite, kada sukurta paskyra. Jei ji šviežia, o žmogus jums neparašė jokios paaiškinamosios žinutės (kodėl kviečia į draugus), nepriimkite, žymėkite, kaip šlamštą
  3. Patikrinkite būsimo draugo veiklą jo asmeninėje sienoje. Labai dažnai galima aptikti daug įvairių straipsnelių ir nuorodų, kurios įkeltos per paskutines kelias dienas. Žinokite, kad tokiu būdu jus bandoma apgauti, jums bandoma sudaryti įspūdį, kad jo siena gyva
  4. Pažiūrėkite, kiek jis turi draugų. Jei mažai, net nesivarginkite – atmeskite jo prašymą. Arba, jei draugų kiek daugiau, žiūrėkite, kiek turite bendrų draugų. Tiesa, jei apgavikas kietas, jis jūsų draugus jau bus susirinkęs ir jūs apsigausite – priimsite jį.
  5. Taip pat reaguokite, jei jo siena tuščia. Ką jums veikti su žmogumi, kuris nei žodelio neišstena?
  6. Geriausia, žinoma, priimti tik žmones su tikrais vardais ir pavardėmis, o jei priimate ir su slapyvardžiais, būkite atsargūs. Kuo “švelnesnis” slapyvardis, tuo daugiau klausimų. Žinokite, kad dauguma žmonių “susileidžia” nuo gražaus šunelio, katytės, šviesios besišypsančios saulutės, kūdikio nuotraukos. Jus bandantys apgauti šį mokslą tikrai krimtę, todėl jie lengvai “groja” jūsų emocijomis.
  7. Jei jau ką nors priėmėte į draugus, jei jums labai patinka jo reiškiama nuomonė, sukluskite. Retai kada gyvenime viskas būna labai gerai ir sklandžiai! Jei jums įtiko kiekvienas naujojo draugo skelbiamas žodelis, kiekviena mintelė, sutok ir pagalvok: iš kur šis angelas taip netikėtai nusileido? Iš esmės, taip nebūna arba atsitinka itin retai. Būk budrus.
  8. Na, ir paprasčiausias būdas patikrinti savo naująjį draugą. Tiesiog parašyti jam žinutę ir paprašyti susitikimo (jei gyvenate viename mieste) ar, tiesiog, pasistengti su juo pasikalbėti telefonu. Galima paprašyti įkelti daugiau asmeninių nuotraukų ar pasiteirauti apie bendrus draugus. Nebijokite, jei asmuo realus, jis bendrauti neatsisakys. Jei apgavikas  – vilkins ir gudriai atidėlios, bet toks atidėliojimas ir yra atsakymas.

Kol kas tiek. Būkite budrūs, neparduokite savo įsitikinimų anei sielos :)

Saulius Veržikauskas

 

 

Posted in Be cenzūros and tagged , , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.