Kuršiškai keptos stintos su krienais

Palangoje ir Nidoje ruošiamos stintų šventės rodo, kad žemaičiai ir lietuviai, nors jau daugelį metų gyvena prie jūros, ruošti jūros žuvies, ypač stintos, kaip tai darydavo čiabuviai, senbuviai kuršiai, taip ir neišmoko.

Visų pirma šventės virėjai ir kepėjai nemoka žuvelių išdaryti. Joms reikia tik išrauti žiaunas ir ištraukti vidurius su pūsle taip, kad liktų ikrai arba pieniai.

Žemaičiai su lietuviais stintoms nupjauna galvas, išvalo vidurius ir net nuplauna, dėl ko jos įsigeria vandens ir tampa išplerusiomis. Taip paruoštas žuveles pamirko miltuose ir išverda nuodingame rafinuotame aliejuje, nuo ko jos būna patežusios, nemalonios išvaizdos ir, valgant žuveles, žuvieną reikia nurankioti nuo kaulų ir stuburo. Sakau, – šlykštus vaizdelis, bet dar šlykštesnis dalykas palangiškių stintų sriuba.

Baltijos pajūrio čiabuviai kuršiai nuo senų senovės žinojo, kuo skiriasi žuvienė nuo žuvies srėbalo, žinojo, kad stintos tikrai žuvienei jokiu būdu netinka, kad iš stintos net neparuoši žuvies sriubos. Dėti stintą į žuvies sriubą gali tik visiški nevykėliai, nejaučiantys skonio ir kvapo…

Kuršiai stintas kepdavo arba aliejuje arba perpus su lydytu sviestu. Išdarydavo jas taip, kad liktų galvos be žiaunų ir ikrai ar pieniai be vidurių su pūsle. Žuveles pavoliodavo miltuose ir kepdavo tiek, kad jos taptų gruzdžiomis, traškiomis, „štyvomis“ – kad paėmus už uodegos jos stačios stovėtų, net nelinktų. Taip paruoštas stintas galima ir būtina valgyti su visa galva, ašakomis, pelekais ir uodega, nes visa tai lengvai bei skaniai sukramtoma ir daug tikro kalcio mūsų organizmui suteikia.

Kuršiai prie stintų būtinų būtiniausiai duodavo krienų. Ir iš vis kuršiai garintas, virtas, keptas, apkeptas, karštai ar šaltai rūkytas žuvis valgydavo būtinai su krienais.

Vincentas Sakas

 

 

Jūsų komentaras:

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.