Kodėl kuo saldesnė uoga, tuo mažesnė?

Internete vis labiau plinta informacija apie žaliavalgystę. Taip, neapdorotas maistas yra sveikesnis, tačiau nereikia  perlenkti lazdos. Daugelis žaliavalgių, ieškodami kaip padaryti savo valgomą žolę skanesnę, prisigalvoja įvairiausių mišinių, kuriuos dar ir supjausto smulkintuvu taip, kad jie pavirsta į skystą tyrelę. Jei paklausi kam tai jie daro, atsakymas dažnai būna: „taip skaniau ir įsisavinimas geresnis“ Na, jei jau kažkokia žolė nėra skani, tai kam maskuoti jos skonį kokiu nors saldžiu vaisiumi ar uoga? Neskanu – nevalgyk. Kai  valgomas kiaušinis, jis skanus ir be jokių priedų. Kai valgoma virta vištiena, ji skani ir be priedų. Kai valgomas kopūstas ar agurkas, jų skonio taisyti nekyla mintis. Kai norisi sviesto – jis kabinamas šaukštu ir vienas. Teisingiausias kulinaras Žemėje yra gamta. Ji geriausiai žino kaip paruošti patiekalą, kad jis būtų sveikiausias. Jei teko uogauti miške, tai gerai žinote, jog mėlynių ar kokių žemuogių prisivalgyti per kelias minutes iki soties nepavyks – šis procesas truks gerokai ilgiau, nes uogos mažos, jas reikia rasti, sučiupinėti. Rinkimo-valgymo procesą dažnai trukdo dar ir uodai… O ir pats uogų ar vaisių periodas neilgas. Pasiauginai su jų pagalba papildomų riebaliukų  ir žiū… – jau sninga. Kam taip gamta sutvarkius šį procesą? Tam, kad į valgančiojo kraują nešliūkšteltų vienu sykiu didelis kiekis gliukozės ir nesukeltų šoką kasai, kuri priešingu atveju būna priversta pagaminti didelį kiekį insulino ir patiekti iš karto jį į kraują. O insulino perteklius kraujyje yra pavojingas, ypač fiziniams tinginiams arba protiniams darbštuoliams.
Kas vyksta organizme, kai išgeriamas “sveikuoliškas” vaisių – daržovių kokteilis (A):
 Ir kas  vyksta, kai valgomas toks gamtos paruoštas produktas (B):

Kaip keičiasi gliukozės kiekis kraujyje pirmuoju atveju, kai tas kokteilis išgeriamas ir, kadangi nereikia  ilgai virškinti, labai greitai pakliūna visas  į kraują (A variantas):

B variantas, kai vynuogės laukinės (jose mažiau gliukozės, storesnė žievė, didesnis kauliukas) ir suvalgomos su žievele ir kauliuku, ilgai nekramtant. Be to, tos rūgštybės daug ir neprisivalgysi – atšips dantys arba prakiurs liežuvis. :)

A atveju, kai gliukozės lygis po piko nukrenta, atsiranda vėl poreikis papildyti organizmą saldumynais. Ir vėl insulino-gliukagono karuselė sukasi.

Saldžius džiovintus vaisius geriau valgyti nemirkytus ir nesistengti labai kramtyti – tada gliukozės pakliuvimas į kraują bus lėtesnis.

Kuo dar pavojingas staigus gliukozės kiekio padidėjimas kraujyje? Hipotaliame (pagumburio liaukoje) yra gaminamas hormonas neurotransmiteris oreksinas. Jo organizme mažėjant, žmogus darosi mieguistas ir  atvirškščiai – jo kiekiui didėjant, žmogus žvalėja. Kitaip sakant, tai hormonas, reguliuojantis  anabolinių ir katabolinių fazių santykį organizme. Oreksino neuronai reaguoja į gliukozės kiekį kraujyje – kuo jis didesnis, tuo mažiau oreksino, tuo labiau žmogus nori miego. O miegas – anabolizmo dominavimas, kas reiškia padidėjusį svorį ir su tuo susijusias kitas problemas. beje, augimo hormonas irgi gaminamas miego metu.

Moteriškės vis dar gamina uogienes su cukrumi. Ir fabrikai dar gamina. Jos ir jie į ir taip jau daug fruktozės turinčias uogas prideda dar daugiau cukraus. Kokia nauda iš tokių uogų? Jokios. Ypač, kai jos valgomos su balčiausių kvietinių miltų blynais.

 šaltinis: homosanitus 

Jūsų komentaras:

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.