Ketogeninės kančios: kas vyksta po abstinencijos? II dalis

Daugiau kaip dvi savaites laikytis ketogeninės mitybos  – ne juokas.

Tačiau pats baisumas jau praeityje, apie tai galite pasiskaityti štai čia: Ketogeninės kančios arba: kaip sunku atsigauti po švenčių! I dalis

O šiaip po kelių dienų savijauta stabilizuojasi ir daugiau nebekankina jokie įtartini skausmai, širdis plaka normaliai bei tyliai, apima palaimingas lengvumo jausmas.

Vienas mėgstamiausių keto patiekalų – vengriškas guliašas. Tinka ir karštas, ir šaltas. Jei domina receptas, spauskite ant nuotraukos.

Mano tikslas  – atsikratyti bent 6 kg antsvorio bei “išsivalyti” organizmą. Taukai greitai tirpti neskuba  – po dviejų savaičių praradau tik 0,8 kg savo mylimo kūno, kas etatiniams dietininkams pasirodytų mažoka, tačiau aš tiksliai žinau: kuo lėčiau svoris krenta, tuo ilgiau išlieka stabilus. Jei eiliniai dietininkai “atsistato” jau po metų, tai “ketogenininkai” išsilaiko kelis ar keliolika metų, didelė tikimybė, kad sveikas ir lieknas liksi visą gyvenimą.

Taip pat jokiu būdu nereiktų pamiršti, kad dieta ir nuolatinė mityba  – du labai skirtingi dalykai, tad, mieli kritikai, nesuplakite visko į krūvą ir nepulkite aiškinti apie tai, kaip nesveika atsisakyti anglių (angliavandenių), kaip dėl to kenčia smegenys ir pan.

Bijantiems numarinti smegenis, pasakoju. Jos miršta paskutinės, Ką bevalgytum ar visai nevalgytum, organizmas išseks, kaulai atsikiš, oda išdribs, tačiau smegenys maisto turės iki paskutinio atodūsio. Taigi, riebalais, baltymais ir daržovėmis smegenų tikrai badu nenumarinsit, nors, kaip jau minėjau pirmąjame rašinėlyje, iš pradžių apima gana nemalonus jausmas  – galvos svaigimas, sutrinka orientacija, sulėtėja mąstymo greitis. Tačiau tau labai laikina, cukraus abstinencija greitai baigiasi ir drąsiai galima keliauti toliau.

Šią savaitę pradėsiu intensyviai sportuoti, iki šiol tik vaikščiojau ilgas distancijas: dietos pradžiai tai pats geriausias sprendimas. Tikėtina, kad svorio kritimas bent padvigubės, o savijauta turėtų dar labiau pagerėti. Nors, dabar, rodos, taip gerai jaučiuosi, kad daugiau jau niekur!

Labiausia patinka, kad atsirado labai natūralus saikas maistui. Sočiai papusryčiavus alkis nekankina iki pat vakaro. Dieną išgeriu porą puodelių kavos, tačiau tai ne alkio malšinimui (ką darydavau seniau), o tik malonumui. Ne tabu ir alkoholis: kartais ryte užsimanau taurelės konjako, nors kartais ir nesinori  – tiesiog reikia vadovautis natūraliais pojūčiais. Bet smagiausia – natūralus saiko jausmas. Valgai sau sriubą, srebi pasičepsėdamas, mėsa ant kaulo užsikąsdamas ir staiga… stop! Viskas, pasisotinai. Daugiau nebeįkiši nei kąsnio! Mano moteris baisiai tuo stebisi, juk anksčiau būdavau tarsi dulkių siurblys, likusius kelis kąsnelius suvalgydavau, kad ir per prievartą. Dabar tai baigėsi: tiesiog neprarytum nei vieno papildomo kąsnelio, koks gardus jis bebūtų. Tai vienas iš ketogeninės mitybos privalumų.

Praėjus dešimčiai dienų leidau sau iškrovos dieną, tai reiškia, kad galėjau valgyti ir gerti, ką tik širdis geidžia. Kaip tik buvo kaimyno gimtadienis, tad svečiuose suvalgiau visą vytintą dešrą, didelę dalį ant stalo padėto kumpio ir bliūdą marinuotų agurkėlių. Kaip nebūtų keista, prie pyragaičių liestis nekilo net mažiausio noro, o štai stiprios naminės slyvų degtinės išgėriau net kelias taureles. Taip mano iškrovos diena ir baigėsi, ryte tęsiau eilinę keto dieną, be jokių prastų pasekmių iš vakarykščios dienos.

Žodžiu, kol kas viskas normaliai ir pagal planą, o smagiausia yra visa tai suvokti. Jei ką suskausta  – žinau dėl ko. Nėra apetito – taip pat suvoki priežastį. Didelis apetitas – viskas aišku. Anksčiau norisi miego  – žinomas dalykas. Vis tik žmogaus organizmas yra mašina, žinodamas mašinos sudėtį bei veikimo principus, gali viską puikiai reguliuoti :)

Besidomintys ketogenine dieta drąsiai klauskite komentarų skiltyje. Jei žinosiu, būtinai patarsiu.

Po penkiasdešimties svarbiausia, pasirodo, sveikata.

Saulius Veržikauskas

 

Jūsų komentaras:

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.