Ketogeninė mityba turi dvi problemas, kurių neįvertinus galima smarkiai pakenkti sveikatai

Keistai skambės mano šiandieninis pasakojimas  – nors esu prisiekęs mėsavalgis ir ketogeninės  dietos šalininkas, tačiau aiškiai matau šioje mityboje slypinčias dvi problemas, kurios gali būti pavojingos sveikatai.

Abi problemos lygiareikšmės, atsižvelgti reikia vienodai rimtai į abi.

Pernelyg didelis baltymų suvartojimas

Žmogus, ilgai mitęs prastu maistu (pavyzdžiui, vegenavęs) ir pradėjęs maitintis mėsa, kiaušiniais, pieno produktais, tarsi atgimsta. Organizmas, pagaliau, pakankamai gauna visų aminorūgščių, pakankamai riebalo, vitaminų bei mineralų. Taip pat tūlas naujokas yra įsitikinęs, kad jo mityba vadinasi ketogenine, nors tokia, dažniausia, ji būna labai neilgai. Ketogeninės mitybos esmė  – vartoti kuo daugiau teisingų riebalų ir, svarbiausia, kad jie ir liktų energetiniu mitybos pagrindu. O dažniausiai riebalai po truputėlį “pamirštami” ir jų vietą užima jo didenybė baltymas.

Taip, tai itin reikalinga medžiaga, tačiau ji nėra universali. Taip pat reiktų žinoti, kad padidėjęs baltymų vartojimas (smarkiai padidėjęs), alina inkstus, ko pasekoje gali išsivystyti nemažai visokių nemalonių ligų, tame tarpe ir taip vyrų nemėgstama podagra. Iš esmės, tai Atkinsono dieta.

Antroji problema  – menka maisto įvairovė

Mark DeYoung

Dabar dažnai galima išgirsti nuomonių, kad žmogui užtenka vien gyvulinės kilmės produktų, o daržovės ir vaisiai praktiškai nereikalingi. Su tuo būtų galima sutikti, jei žmonės maistui naudotų tik švarius, ekologiškus gyvūnus, kurie maitinosi ir augo laisvėje, švarioje aplinkoje. Ir, svarbiausia, reiktų vartoti visus be išimties organus. Dažnas oponentas man pateikia pavyzdį, kaip be augalinio maisto išgyvena ištisos šiaurinės tautos, tik jie pamiršta pasakyti, kad ten sugautas  – sumedžiotas gyvūnas suvalgomas, praktiškai, visas. Suvartojamas netgi žolėdžio (elnio) skrandžio turinys, išgeriamas kraujas, iškrapštomi kaulų čiulpai, praskeliama kaukolė bei išlaižomi smegenys, jau nekalbant apie visus vidaus organus – inkstus, kepenis, širdį, plaučius, skrandį.

Prašau, pirkite jauną veršelį, suvalgykite jį visą  – nuo ragų iki kanopų, tada jums daržovių tikrai nereiks. Tačiau dauguma mūsų yra tik raumenų mėgėjai, todėl mūsų mityba, kad ir su daug gyvulinės kilmės produktų, gana skurdi. Pirma  – raumuo yra liesas produktas, antra, jame nėra taip žarnynui reikalingų skaidulų. Mes retai valgome kepenis, inkstus, širdį, retai verdame kaulų buljonus, neragaujame smegenų, nekramtome odos. Todėl mums reikalingos daržovės bei šiek tiek vaisių  – jie “užpildo” raciono vakuumą tuo, ko negauname iš gyvulinės kilmės produkto.

Tiesiog chrestomatinis klaidingas maisto vartojimo pavyzdys: vištiena. Dažnam atrodo, kad geriausia dalis – krūtinėlė. Sportuojant sporto salėje ir auginant raumenis, krūtinėlė, žinoma, geras baltymų šaltinis, tačiau pažįstu ne vieną žmogų, kuris ir nesportuodamas labiausia vertina tik krūtinėlę. Kitiems nei už jokius pinigus neįsiūlysi skūrelės (cholesterolis!), o tokių, kurie sukrimtę kulšį ar sparnelį dar sutriaukštų kaulus – praktiškkai nemačiau. Taip pat išmetamos kojos, galvos, netgi skrandukai! Jokiu būdu nesakau, kad reiktų valgyti plunksnas, tačiau norint išpešti maksimalią naudą organizmui, reiktų suvartoti visą vištaitę, net sutraiškant kaulus ir, jokiu būdu, neišmesti riebios skūrelės!

Kalbant apie ketogeninę mitybą susiduriame su klaidingu lingvistiniu reiškinio vertinimu. Dažnas, propaguojantis ketogeninę mitybą, aiškina, kad “nereikia vartoti angliavandenių”, nors daržovės ir yra angliavandeniai, net jei jose nėra nei cukraus, nei krakmolo.

Šiuo atveju būtų teisinga sakyti: reikia vengti saldžių bei krakmolingų angliavandenių.

Jei įdomu, dar galite pasiskaityti apie:

Ketogeninę dietą;

Teisingus riebalus;

Skaidulas maiste;

Podagros gydymą riebalais;

Saulius Veržikauskas

Jūsų komentaras:

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.