Kam nors nepatinka jūsų sveika išvaizda? Siųskite tokį į Peru!

Šiandien begurkšnodamas kavutę papasakosiu, kaip mano kaimynė keturis kartus svorį metė.

 –  Žinai, Sauliau, per visą laiką esu 80 kilogramų numetusi!  –  gyrėsi kaimynė Janina (vardas pakeistas). Mesiu vėl.

 –  Kas iš to, juk vėl priaugsi?  –  stebėjausi.

 –  Tikriausia… Bet man taip gera, kai esu lengva, spaudimo nebėr, vaikščioti norisi.

 –  Janina, o tau neatrodo, kad kažką ne taip darai?  –  stebiuosi toliau.

 –  Nežinau…

 –  Pala, jei eini kiekvieną dieną ir vis kliūni už to pačio akmens, juk kažką keiti? Arba apeini aplinkui, arba akmenį patrauki?  –  apeliuoju į logiką.

 –  Ai, pakalbėsim paskui, kai svorį numesiu.  –  Janinos veidas apsiniaukia. Matosi, kad jai tema “kas bus toliau” nemaloni. Ir ji pasinėrusi į savo ryžtą “iš naujo” pradėti gyvenimą. Kaip visada  –  nuo sekančio pirmadienio. Jei būtų mėnesio pabaiga, tai gyvenimo pokyčiai įvyktų “nuo pirmo”.

Tiesą pasakius, nelabai su “svorio metimu” pasisekė ir man. Po to, kai sukako 50 ir nusprendžiau “visapusiškai gerinti sveikatą” ir to pasekoje apsilankiau sporto klube, kūno svoris pradėjo po truputį … augti.

 –  Raumenys!  –  paaiškino klubo savininkas.  –  Pažiūrėk į savo rankas: kiekviena jų, kaip lengva mergina sveria. Sakau, raumenys!

Tai va, ir baigėsi mano svorio metimai. Galiu rinktis alinančią ramią ketogeninę mitybą, arba normalią mitybą, tik su raumenų auginimu. Kol kas auginuosi, nebadauju.

Dažna moteris taip pat (beje, aš ne moteris, jei ką ) nežino, ko nori. Ne kartą pastebėjau: gyvena kokia nors puiki gražuolė ir vieną dieną jai tarsi kažkas galvoj susisuka: pradeda “mesti”. Iki tol buvusi normali, figūringa moteriškaitė po truputėlį tampa išdžiūvusia ir visada skubančia, aaa, kaip čia švelniau pasakius… raganaite. Veidas išblykšta, figūra suvyriškėja, mentys iššoka… Ir jai smagu: artėja prie tų sunkiai suvokiamų (beje, tik moterų tarpe) pasaulinių moteriškumo standartų. Na, kažkas panašaus tarp plikų griaučių ir išstypusios lėlės Barbės. Svarbiausia, retam vyrui tokios patinka, bet šiais laikais jų nuomonė mažai ką reiškia, visada svarbiausia patikti pačiai sau. Ir tai teisinga. Tik tada labai svarbu turėti tikrai gerą skonį ir nepulti mėgdžioti pačios pirmos moteriško žurnalo pirmame puslapyje besipuikuojančios pakabos.

Na ir įsijaučiau čia aš, kavutę begurkšnodamas. Ką norėjau pasakyti?

Visada žiūrėkite savijautos, ne formų. Svarbu dieną naktį gerai jaustis, būti normaliai energingu, vyti iš savo pasaulio tingumą (beje, jei nuolat tingisi, tam visada būna konkreti priežastis, tad, reiktų ją šalinti). Viskas, daugiau dėl pilnos laimės nieko ir nereikia. O jei kam jūsų sveikata nepatinka, tai lai eina jis pėščias, į Peru!

Saulius Veržikauskas

Posted in Be cenzūros and tagged , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.