Kalbos kalbelės apie druskelę

Dažnas, paklaustas apie sveiką gyvenimo būdą, pirmame punkte atsiveria fraze : „ Aš tai druskos nevartoju…“. Arba dar geriau : „ Turiu arterinę hipertenziją, man daktaras uždraudė“. Bet tas pats daktaras, kai pacientui pasidaro labai blogai dėl dehidratacijos ar kitos priežasties, vienu iš gydymo ginklų naudoją fiziologinį tirpalą į veną. Kažkodėl tada jis į veną gryno vandens nepila. Ne veltui leidžiamas į veną tirpalas vadinamas fiziologiniu. Jau pats jo pavadinimas pasako, kad jis yra savas mūsų organizmui. Ir kiek gi jame yra to natrio chlorido – valgomosios druskos? Žiūrime – matome : 0,87%. Aiškiau – 8,7 gramo 1 litre vandens. O dar aiškiau – nubrauktas valgomasis šaukštas druskos viename litre vandens. Sūrokas tirpalas, ar ne?

Dabar to paties gydytojo paklausiame kiek gi žmogui, sveriančiam 70 kilogramų, reikia per parą išgerti vandens. Atsakymas nelabai tikslus, bet norimai mūsų tiesai išreikšti tokio tikslumo irgi pakaktų – 2 litrai per parą. O tiksliau vandens kiekis reikalingas žmogui parai mililitrais yra lygus skaičiui 37 padaugintam iš kūno svorio kilogramais. Suskaičiavę gauname – 2,5 litro parai. Kad tas vandenėlis užsilaikytų kūne ir atliktų jam priklausantį atlikti darbą, organizme turi būti tam tikras kiekis vieno iš elektrolitų – natrio. Tas pats gydytojas mums sako, kad valgomosios druskos parai reikia tik 5 gramų. Žinoma, galime reikalingą kiekį tiek natrio, tiek chloro gauti iš maisto be valgomosios druskos, bet ar dažnai valgome tokį maistą, kuriame šių elementų būtų pakankamai?

WP_20160207_10_57_59_Pro
Nuotraukoje: graikiška jūros druska. Iš asmeninio archyvo

Gi nemintame kasdien salierais. Valgomoji druska būtina organizmui, ypač dominuojant augalinės kilmės produktams mitybos racione( prisiekę vegetarai, sukluskite!). Natrio kiekiai augaluose yra nedideli, pvz. kraujažolėje (Achillea milleofillium) rasta tik 0,0006%. Šviežioje jūros žolėje (Zostera morina) yra 0,547%. Mažai natrio turi ir prieskoniai kvapusis pipiras, česnakų milteliai, bazilikas, imbieras, lauro lapai, citrinų sultys, raudonieji pipirai, pomidorų padažas be druskos, muškatas, raudonėlis, paprika, cinamonas, petražolė, gvazdikėliai, kakavos milteliai, kmynai, šalavijas, krapai, garstyčių milteliai, migdolų, vanilių ir kt. prieskoninių augalų ekstraktai, čiobrelis…

 Na+ (g/kg)K+ (g/kg)Cl– (g/kg)
Miežiai0,14,81,1
Kviečiai0,14,61,3
Kukurūzai0,043,20,5
Žirniai0,19,80,8

Kaip matome iš lentelės, natrio santykis augaliniuose produktuose nėra palankus. Kalio daug, natrio mažai. Kraujo plazmoje K:Na=5:150, labai populiariuose kviečiuose gi K:Na=46:1. Sveikos gyvensenos propaguotojai dažniausia pataria vartoti daug vaisių ir daržovių, o pastaruosiuose kalio visada yra daugiau, negu natrio. Dėl šios priežasties susidaro neteisingas ląstelės ir tarpląstelinio vandens balansas. Būtina vartoti druską, kad palaikyti reikiamą vandens kiekį ląstelės išorėje.
Kraujo plazmoje natrio jonai sudaro 0,32%, kauluose 0,6%, raumenų audiniuose 0,6-1,5%. 70 kg žmogaus organizmas, jei normaliai funkcionuoja, inkstų pagalba iš organizmo per parą pašalina apie 6 gramus natrio. Dar apie 1,5 gramo natrio pasišalina su išmatomis ir prakaituojant. Vandens рašalinimas per inkstus priklauso nuo elektrolitų ir nuo antidiuretinio hormono (arginin vazopresino) veiklos, gaminamo hipotaliame(pogumburyje).

Mūsų viena iš netiesioginių mirties priežasčių yra kūno dehidratacija. Vaiko organizme yra apie 75 % vandens, senelio – apie 50%. Žmogaus organizmui kasdieniniam darbui reikia apie 10 litrų vandens. Jį organizmas pasigamina pats, endogeniniu būdu: su seilėmis – apie1,5 litro, apie 1,5 litro pagamina skrandžio sultys, apie 0,7 litro – kasa, apie 3 litrus – žarnynas, apie 0,5 litro – tulžis. Suaugusio žmogaus organizme yra apie 68 % vandens, iš jo kraujyje apie 90 %, raumenyse – apie 77 %, smegenyse – 85 %. Sveikas žmogus didžiąja dalimi sudarytas iš vandens, o dar tiksliau iš jūros vandens, tai yra vandens ir jame ištirpusių eletrolitų – Na, K, Ca, Mg… Baltijos jūros vandenys turi 0,6-1,7% NaCl, Viduržemio jūros vandenyse jo yra iki 3%, Raudonojoje jūroje iki 3,5%.

Dėka eilės fiziologinių reguliatorių, organizmas palaiko kalio ir natrio koncentraciją labai siaurose ribose, kad išvengtų šarmų – rūgščių pusiausvyros ir osmosinio slėgio sutrikimų. Natrio ir kalio deficitas organizme visada bus lydimas organizmo dehidratacijos – tam, kad palaikyti tinkamą kalio ir natrio koncentraciją kraujyje. Perteklius sukels priešingas pasekmes – patinimus ir vandens kaupimąsi organizme.

Dėl vandens pertekliaus uždaroje kraujotakos sistemoje gali laikinai nežymiai pakilti kraujo spaudimas, kuris greitai normalizuojasi: inkstai perteklių išveda į šlapimą, vanduo pereina į tarpląstelinį skystį, prakaituojama, ašarojama ir kritiniu atveju – vemiama arba viduriuojama.

Bedruskė dieta tik nežymiai sumažina kraujo spaudimą( 2-6 mm Hg stulpelio). Nevartodami druskos, jūs nesumažinsite druskos koncentracijos kraujo plazmoje, jūs tik sumažinsite kraujo plazmos kiekį, jei organizmui neužteks NaCl – druskos. Kitaip sakant, jūsų kraujas taps tirštesnis – kraujo kūnelių liks tiek pat, bet terpė, kurioje jie turi „dirbti“ – sumažės. O tirštas kraujas – daugelio problemų dalyvis. Natrio kritinė riba kraujo plazmoje – 115 mmol/l. Esant mažiau natrio, organizmas negali funkcionuoti. Daugiausia natrio netenkama dažnai šlapinantis, dėl padidėjusio „cukraus“ kraujyje, piktnaudžiavimo alkoholiu, prakaituojant, viduriuojant.
Pavojingas ir vienokiu ar kitokiu būdu demineralizuoto vandens gėrimas dideliais kiekiais, nepapildant organizmo mineralais (jūros druska).

Antras labai svarbus cheminis elementas druskos sudėtyje yra chloras. Jis vienas iš pagrindinių skrandžio sulčių komponentų – be jo negalės susidaryti druskos rūgštis skrandyje. Chloro jonai dalyvauja organizmo šarmų-rūgščių pusiausvyros palaikyme, nervinių impulsų ir signalų perdavime smegenyse. Net esant nedideliam druskos trūkumui, gali pasireikšti depresija.

Natris dalyvauja dar ir natrio bikarbonato susidaryme skrandyje(sienelių apsaugai) ir kasoje, kai iš skrandžio apvirškintas maistas keliauja į žarnyną. Natrio bikarbonatu neutralizuojamas atkeliavęs rūgštus maistas iš skrandžio.

Visada naudingiau vartoti jūros arba akmens druską, nes joje be natrio chlorido dar yra ir apie 80 kitų mineralų.

Paskutinis ir “švenčiausias patepimas“ : perskaičius šias mintis, jokiu būdu nepulkite į virtuvę ieškoti druskos – jos jums tereikia 5 – 9 gramų (nubrauktas valgomasis šaukštas) kasdien. Toks saikingas jos vartojimas sudarys galimybę jūsų smegenims nešiotis su savimi išmintį: „Mažai taip pat blogai, kaip ir per daug“.

Šaltinis www.homosanitus.lt 

Posted in Skaitiniai and tagged , , , , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.