Kaip serialo „Černobylis“ personažai atrodė realiame gyvenime? Sulyginkite aktorių ir realių prototipų nuotraukas

1986 metų balandžio 26 d, šeštadienį, 01:23:47 val. Černobylio AE 4 – ame energetiniame bloke įvyko sprogimas, kuris sunaikino reaktorių. Energetinio bloko pastatas iš dalies sugriuvo, o patalpose ir ant stogo įsiplieskė gaisras.

Ukrainoje ši katastrofa nebuvo pamiršta niekada, tačiau neįtikėtinas serialo “Černobylis” populiarumas visą pasaulį privertė iš naujo prisiminti tas baisias dienas.

Žiūrovai ir kritikai pastebi, kad serialas ano meto įvykius atspindi itin tiksliai, o jame sutinkami personažai egzistavo iš tikrųjų, realiame gyvenime.

Štai kaip atrodė serialo herojai ir jų prototipai realiame gyvenime:

Jared Harris – mokslininkas Valerijus Legasovas


Legasovas buvo Kurčatovo atominės energetikos instituto direktoriaus pavaduotojas taip pat  valstybinės komisijos, tiriančios Černobylio katastrofą, narys.

Jis vienas pirmųjų atvyko į avarijos vietą ir bendrai paėmus, ten prabuvo 60 parų. Tuo tarpu kiti komisijos nariai grįžo į Maskvą, kad minimalizuotų radiacijos pasekmes savo organizmams. Legasovas grįžo į AE ir tęsė darbą. Per visą laiką jis gavo radiacijos dozę, kuri leidžiamas normas viršyjo net 4 kartus! To pasekoje jo sveikata smarkiai pablogėjo ir 1988 metais, būdamas 52 m amžiaus, mokslininkas mirė.

1996 metais to meto Rusijos Prezidentas Borisas Jelcinas Legasovui suteikė (aišku, po mirties) Rusijos Federacijos Didvyrio vardą.

Jessie Buckley – Liudmila Ignatenko, Vasilijaus žmona


Liudmila, kurios vyras gesino gaisrą šalia reaktoriaus, dvi savaites stebėjo vyro agoniją. Ji nepaklausė gydytojų patarimo laikytis toliau nuo vyro, nors tuo metu buvo nėščia. Po kelių mėnesių gimė mergaitė, kuri po penkių dienų mirė.  Jai diagnozavo kepenų cirozę ir įgimtą širdies ydą.
Liudmila iki šiol gyvena Ukrainoje.

Stellan Skarsgård – Borisas Ščerbina – TSRS ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas


Kai tik buvo pranešta apie avariją, Borisą Ščerbiną iš karto paskyrė valstybinės komisijos, tiriančios katastrofos priežastis ir pasekmių likvidacijos, pirmininku. Jau balandžio 26 dieną jis atskrido į Kijevą ir nuvyko į Pripetę, taip pat iš karto paskelbė jos gyventojų evakuaciją.

1988 metais Borisas Ščerbina vadovavo komisijai, kuri buvo atsakinga už žemės drebėjimo pasekmių likvidavimą Armėnijoje. Visi, buvę šalia Boriso Ščerbinos, atkreipė dėmesį, kad dėl radiacijos pasekmių, buvo labai nusilpęs.

Mirė Borisas Ščerbina 1990 metais.

Sam Troughton – Aleksandras Akimovas, pamainos viršininkas


Aleksandras Akimovas – ketvirtojo energijos bloko naktinės pamainos viršininkas. Tą tragišką naktį jis stovėjo prie stovėjo prie valdymo pulto ir stebėjo eksperimento eigą – nestandartinės situacijos ketvirtame energetiniame bloke apdirbimu.

Po sprogimo, Aleksandras Akimovas kartu su dešimtimis AE darbuotojų atstatinėjo trečiojo energetinio bloko aušinimą vandeniu ir remontavo siurblius. Taip pat jie visus darbuotojus išvedė iš pavojingos zonos, iš generatorių pašalino vandenilį ir pakeitė jį nepavojingu azotu, išpumpavo tonas tepalo, kad jis neužsidegtų. Būtent šie žmonės neleido avarijai išplisti labiau.

Jie visi gavo dideles radiacijos dozes ir buvo pasiųsti į vietinę ligoninę, iš karto po gaisrininkų, gesinusių reaktorių. Po dviejų savaičių Aleksandras Akimovas Maskvoje mirė nuo spindulinės ligos.

Adam Nagaitis – Vasilijus Ignatenka, gaisrininkas iš Pripetės


Balandžio 26 – osios naktį, 01:30 val. Vasilijus buvo iškviestas gesinti gaisrą. Jis vienas pirmųjų, su kitais šešiais gaisrininkais, atvyko gesinti radioaktyvaus gaisro. Pasekmės pasijautė greit – vyras buvo išvežtas į ligoninę.

Liudmila savo vyrą palatoje atrado tik po kelių valandų: jis buvo ištinęs, raudonomis akimis,  nuolat vėmė. Jai įsakė vyro neliesti:” Neapsikabinėk ir nebučiuok. Net nesiartink prie jo. Tau duotas pusvalandis”.

Nukentėjusius gaisrininkus specialiu reisu išsiuntė į Maskvą, į radiologijos ligoninę Nr.6. Po dviejų savaičių Vasilijus mirė nuo spindulinės ligos.

Jį laidojo cinkuotame karte, po to kapą užpylė betonu. Liudmila rankose laikė šešis raudonus gvazdikus ir vyro batus, kurių, dėl smarkiai ištinusių kojų, nebuvo įmanoma apauti…

Likvidatoriai


1986 – 1992 metais avarijos pasekmes likvidavo 600 000 žmonių, o zonoje aplink AE (30 km radiusu) viso dirbo apie 1 milijoną likvidatorių. Radiacija sutrikdė praktiškai visų ten dirbusių žmonių sveikatas.

Kai kurie iš likvidatorių buvo pripažinti Tarybų Sąjungos Didvyriais, kai kurie šį pripažinimą bando gauti iki šiol.

Paul Ritter – Anatolijus Diatlovas, vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas


Anatolijus Diatlovas pagal oficialiąją versiją yra pripažintas vienu iš avarijos kaltininkų. Nežiūrint į jo gautą didelę dozę radiacijos, jis buvo buvo nuteistas dešimčiai metų kalėti bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Po keturių metų, remiantis didelių laiškų kiekiu, kuriuose buvo prašoma Diatlovą atleisti nuo bausmės, jis buvo išleistas į laisvę. Diatlovu rūpinosi pats akademikas Andrejus Sacharovas.

Diatlovas mirė nuo infarkto, 1995 metais. Tuo metu jam buvo 64 metai.

David Dencik – Michailas Gorbačiovas, centrinio komunistų partijos komiteto generalinis sekretorius

Gorbačiovas iki paskutiniųjų bandė slėpti katastrofos maštabus. 1986 m gegužės 1 – ąją, Gorbačiovo įsakymu, “kad tarp gyventojų neplistų panika”, Kijeve, Minske ir kituose miestuose buvo organizuotos grandiozinės demonstracijos, nors tuo metu vaikščioti atvirose vietose buvo pavojinga.

1990 metais gavo Nobelio premiją, jam šiuo metu 88 metai ir, nors jis gyvena užsienyje, vis dar dalyvauja Rusijos politiniame gyvenime.

Con O’Neill – Viktoras Briuchanovas, AE direktorius

Viktoras Briuchanovas, buvęs Černobylio AE direktorius, oficialiai taip pat pripažintas vienu iš avarijos kaltininkų.

Nuo 1986 iki 1987 liepos mėn. metų buvo paskirtas gamybos – techninio Černobylio AE skyriaus viršininko pavaduotoju. Tačiau greitai buvo išmestas iš Komunistų partijos gretų ir nuteistas dešimčiai metų kalėti. 1991 metais ryšium su pablogėjusia sveikata buvo išleistas į laisvę.
Šiandien jam 83 metai, gyvena Kijeve.

Adrian Rawlins – Nikolajus Fominas, vyriausias Černobylio AE inžinierius


Fominas oficialiai taip pat pripažintas avarijos kaltininku. Nors jis aktyviai dalyvavo avarijos pasekmių likvidavime, vis tik buvo suimtas kartu su elektrinės direktoriumi Viktoru Briuchanovu. Buvo nuteistas dešimties metų laisvės atėmimo bausme.

Tyrimo metu inžinierius sudaužė savo akinius ir stiklo šukėmis bandė persipjauti venas. 1988 metais jam pasireiškė reaktyvi psichozė ir jis buvo išgabentas į psichiatrijos kliniką.

Šiuo metu su žmona ir vaikais jis gyvena Tverės srityje (Rusija).

——————————————————————————————
Visas penkias serialo serijas rusų kalba galite pažiūrėti internetu čia

Paruošė Saulius Veržikauskas

 

Jūsų komentaras:

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.