Ką rinktis: spektaklį ar bambalį? Artimiausiu laiku žemdirbiai padės apsispręst

Toliau vyksta kova “su alkoholiu”. Dabar planuojama uždrausti degtinę mažose plastmasinėse tarose, bambalinį alų ir vyną plastamasiniuose buteliuose.

Rodos, prikibti nėr prie ko – viskas, kaip ir teisingai. Aišku, valdančiųjų pateikiami motyvai juokingi. Viena ten kažkokia seimūnė aiškina, kad uždraudus šnapsą mažose talpose, žmonės bus skatinami bendrauti ir baliavoti kultūringai. Žinoma, vietoj 100 g reiks pirktis butelį ir tada jau prasidės kultūra.

Aurelijus aiškina, kad priemonės padės apsispręsti neapsispręndusiems: na, tipo, stoviu tarpuvartėje ir svarstau – į teatrą pasukti, ar bambalį nusipirkti? Viltingai nubėgu į parduotuvę, o ten bambalių nėra! Viskas, pasuku link teatro. Ačiū jums, Aurelijau, kad padėjote apsipręsti, kad kelią parodėte. Gyvenimo.

Juokai juokais, tačiau ilgai mąsčiau, kokiu atveju žmogus, ypač alkoholikas, galėtų nustoti gerti. Juk bambalio ar spirituoto vyno draudimai jo nuo šio kilnaus tikslo nesulaikys: nebus mūsų parduotuvėje, atsiras Lenkijoje ar Latvijoje. Per toli keliauti? Visada yra paslaugių bobučių. Lai aurelijai nesirūpina – alkoholikas alkoholio suras visada, čia 100 procentų. Net 200.

Bet kokiu atveju alkoholio ribojimas alkoholikui iš esmės jokios įtakos neturės, o neapsispręndęs apsispręs – nepirks bambalio, o pasitaupęs įsigys šaltą aprasojusį šnapso butelioką. Juk ir apsimoka labiau – greičiau apsvaigsi, santykinai ir pigiau gausis. Vienu žodžiu.

Taigi, kokias atvejais girtuoklis, ar tas neapsisprendęs nustos vartoti? Išmąsčiau tik du atvejus: arba jis bus uždarytas tarp keturių sienų, arba atsisakyti vartoti užsimanys pats.

Taigi, aurelijai, klausykit; galit visus vartojančius uždaryti į Lukiškes, tačiau bijau, kad jų ten net šimtadalis netilps, tad, realiai toks planas neįgyvendinamas.

Variantas antras: reiktų, kad geriantysis užsimanytų pats. Kaip pasiekti tokių fantastinių rezultatų? O čia jau arimai apmąstymams. Gal reiktų pagaliau nustoti alkoholikams ir kitiems asocialiems asmenims mokėti pašalpas, tuo pačiu užtikrinant galimybę nors minimaliai užsidirbti? Gal nebereiktų “skurstantiems” dalinti maisto produktų, kurie po to gana sėkmingai iškeičiami į pinigus, o vėliau – į alko birzgalą? Gal gi vieną dieną būtų protinga nuspręsti, kad pijokams nebūtų suteikiamas prioritetas gydymo įstaigose? Atveža kokį apsimyžusį nabagą praskelta galva, dvokiantį ir ant kojų nepastovintį ir  be eilės pas gydytoją. Nors tuo pačiu metu eilėje jau kelintą valandą kantriai laukia mama su karščiuojančiu vaikeliu, bijanti į darbus pavėluoti moteriškė, karščiuojantis kokios nors įmonės, beje, mokančius mokesčius valstybei, darbuotojas.
Jokių lengvatų: nepatinka, mirk, stipk, gyvenk jurtoje ar miške. Bet, jei tik galvoj nors koks prašviesėjimas – žinok, kad turi, kaip už gyvenimo užsikabinti. O užsikabinimas paprastas: reali galimybė užsidirbti. Kad ir nedaug, bet pradžiai užteks.

Ponai aurelijai, pagalvokite, pamąstykite, paanalizuokite ir, pagaliau, suvokite, kad ne draudimais pagerinsite Lietuvą. Tik galimybėmis užsidirbti, prasikurti, prasimušti. Mažinkite mokesčius, realiai skatinkite ne švogerišką verslą, nekniskit smegenų didele biurokratija, bent pradžioje, bent kelis metus leiskite viską, ką naujokas užsidirbo, pasiimti sau. Gi nekraus jis tų euriukų į kojinę ir nesiųs į Panamą. Jei gyvenimas komfortiškas, išleis tuos pinigėlius Lietuvoje.

Baisūs mano pasiūlymai, tiesa? Juk drausti taip paprasta, o svarbiausia, kad tai patinka minioms taip pat bijančių mąstyti žmogelių.

“Valio!” – šaukia tokie. – “Valio žemdirbiams. Kad kovoja! Kad stengiasi vardan tos!” Ir ta bukapročių minia net nenori suvokti, kad draudimams, kokie jie bebūtų, ateina galas, kai žmogus nebegali laisvai kvėpuoti, judėti. Mąstyti apie reiškinių priežastis  – varginantis darbas. Ir apskritai, mąstymas vargina, siurbia energiją, tad, efektyviausia yra tik kažkam pritarti, tokiu būdu imituojant mąstymą, protinį darbą.

Sakysite, perdedu, pučiu burbulą? O jūs pabandykite kokiame nors soc. tinkle ar portalų komentaruose pasakyti, kad drausti bambalinį yra kvaila ir neefektyvu. Pamatysite, kaip tiesiog tą pačią minutę tarsi iš po žemių išlenda minios užzombintų ir nuodų prisisiurbusių padarų. Iškeiks tave, išvadins tautos priešu, vatniku, rusų agentu, pasiųs į tą pačią Rusiją, Š. Korėją ar į tam tikrą miestą Peru. Jie tarsi vampyrai; kiekvienas laisvas ar apmąstymų vertas žodis juos veikia, tarsi švęstas vanduo ar kryžius. Raitosi, keikiasi, klykia, rėkia. Nurimsta tik pas save, savo aplinkoje, savų vadukų šešėliuose. Nukeliaukite į kokio nors žymesnio politiko soc. paskyrą. pasiruoškite servetėlę, nes jus supykins. Tiek padlaižiavimo nepamatysite niekur. Netikite? Sakau, užsukite pas kokį nors į svečius, garantuoju, pasidarys bloga. Arba paskęsite komentatorių sukurtoje euforijoje.

Patikėkit, politikai ir lyderiai tikrai nėra idiotai. Ir jie supranta, kad jų “kova su alkoholiu” yra tik žaidimas, žaidimas, skirtas zombiams, kurie svaigsta nuo savo reikšmingumo ir kvailumo. Tokie patys zombiai tokius politikus ir išrenka. Tad, lyderiai tikrai nėra kvaili – nekerta šakos, ant kurios patys ir tupi.

Saulius Veržikauskas

Posted in Be kategorijos and tagged , , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.