Jurga Lago: po vaikelio gimimo atėjusi į namus medikė įskundė, kad “per mažas butas”

Praeis šventės, pagalvosiu.

O dabar tik pasakau – naujieji Lietuvos tėvų gąsdintojai palietė ir mano aplinką.
Taip. Mano draugo, puikaus menininko puikią šeimą. Išgirdau, kad po vaikelio gimimo atėjusi į namus medikė juos įskundė, kad “per mažas butas”. Prasidėjo tąsymai, svarstymai, priekabės ir… tų komunistinių “pozityvios tėvystės” kursų kišimas. Buvo apklausti vaikų mokytojai, kaimynai (aišku, atsiliepimai tik labai teigiami).

Intelektualių lietuvių tobulai trijų vaikų šeimai kalėdinė dovana kūdikio gimimo proga!

Tai va, draugai draugužiai, žinote ką? Aš jums pasakysiu vieną tokį svarbų dalyką – skundikų ne šiaip nemėgstu, aš jų tiesiog nekenčiu.
Tiesa, pati stebėjau tą garsųjį TV šou – socialinį eksperimentą, kur buvo įrodyta, kad tik 10% žmonių yra linkę pasakyti NE nusikaltimui – kai ima spausti “valstybė”, “iš aukščiau”, kai atsakomybė tampa kolektyvine, dauguma iš mūsų tampame neatsakingai. Dauguma būtų skundę žydus, trėmę kaimynus į Sibirą, padėję nuteisti “neteisingai mąstančius”, o šiandien skundžiame šeimas… ir tik 10% ŽMONIŲ sugeba pasipriešinti sistemai.

Raginu susivokti. Užstoti vienas kitą, kol kas. Būti atsargiems visomis prasmėmis. Kol pargriausime tą sistemą (net neabejoju), nes Lietuva yra linkusi nugalėti blogį.  Ir baigti galvoti, kad “manęs neliečia”. Palietė mane-palies ir tave! Kursus parduoti jiems reikės, pinigai suksis.

O draugui parašiau, kad “jeigu tik reikės pagalbos, dalyvausiu tų uolių Šeimų griovimo programos įgyvendintojų išrūkyme iš jo namų. Padėčiau, kad vienam nebūtų liūdna”… and I mean it. Jis, tiesa, sugebėjo jais nusikratyti (ir kursais taip pat), nors labai siūlė.

Lietuva suka labai blogu keliu. Nepaprastai vingiuotu, kai valstybė ima vis giliau lįsti į privačius žmonių gyvenimus ir vėliau istorija įvardins labai negražiais pavadinimais. Nu labai negražiais.

Dar pagalvosiu, nes man prieš vaikus gėda – mūsų karta jiems pridirbs.

P.S. Prieš rašant savo komentarą prašau gerbti diskusiją ir neįšokti su savo nuomone, neperskaičius kitų. Kiekvienam VĖL TĄ PATĮ atsakyti neįmanoma. Tokius ištrinsiu ir nepykite.

Kol kas svarbu tik kad eglutė nenuvystų, o po švenčių, jau sakiau – pagalvosim!

Ne spaudai.

Originalus tekstas čia:

Jūsų komentaras:

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.