Jūratė Baranova: dabar pažeistos šeimos iš Norvegijos bėga slėptis į Lenkiją

Norvegija atrodo tokia skaidri šalis. 2011 -aisias buvome tarptautinėje filosofijos olimpiadoje. Kaip tik per jų Nepriklausomybės dieną.Du puikūs norvegų mokytojai pakvietė mūsų tarptautinę komandą pereiti šventinėje demonstracijoje kartu su jais. Nepamirštami įspūdžiai, Saulėtas gegužis. Dauguma norvegų su įspūdingais tautiniais drabužiais. Norvegija taip pat turtinga šalis. Jokių problemų finansuojant olimpiadą. Kas galėjo įtarti kad būtent dėl to turtingumo ji taps nelaisvės šalimi berniukui Gabrieliui, kurį vieniša mama padedama brolio bandė parsigabenti į Lietuvą. Nemokšiškai.

Parsigabenti pagrobtus savo vaikus pavykdavo tik tiems, kas laikėsi griežtų konspiracijos taisyklių, keitė mašinas, kvietėsi kitus į pagalbą. O Gabrieliaus dėdė išėjo Švedijoje iš kajutės, nes nusprendė, kad jau Europos Sąjungoje ir juos gins šios sąjungos jurisdikcija. Bet policija tik to ir laukė. Berniuką gražino atgal. Kaip pavojingą persekiojamą nusikaltėlį. Atplėšė dar sykį nuo šeimos. Lietuvos teismai globėja paskyrė jo močiutę iš Rokiškio. Bet tai ne argumentas Norvegijos vaikų apsaugos tarnyboms. Kas ta suvargusi močiutė? Kas ta neturtinga Lietuva? Jie geriau žino ko reikia Gabrieliui. Berniukui jau dešimt metų ir jis nebekalba lietuviškai ir nesimato jokių šansų jį į Lietuvą susigrąžinti. Mamą mato kelis kartus per metus. Kad greičiau atprastų. Močiutė matė kartą. Lietuviškai nebesusikalbėjo.

Pasakoju šią istoriją savo mieliesiems draugams – tiems patiems filosofijos mokytojams norvegams kai šį pavasarį susitinkame Juodkalnijoje. Pasakoju ir matau – netiki. Nieko apie tai nėra girdėję. “Kam jūsų Barnavernet mūsų Gabrielius? Kam Jūs jį laikote? ” imu prarasti kantrybę. Keliu toną. Jie kraipo galvas. Turbūt mano, kad klejoju. Tokia neįtikinama istorija negali patikėti. Vienas jų sako, kad jis turėjęs problemų su vienu mokiniu – tai Barnavernet labai padėjęs. Nebesiginčiju. Po kelių mėnesių vienas jų Thoras Grondalas staiga atsiunčia laišką. Persiunčia publikaciją iš pasaulinės spaudos, skaitomos Norvegijoje. Padorus žmogus – sužinojęs faktus nebijojo pripažinti klydęs. Tiesiog nežinojęs.

Mielosios žurnalistės, kurios imatės svarstyti šią problemą, būkite geros, perskaitykite pirmiau šią publikaciją. Labai prašau, pasekite Thoro Grondalo pavyzdžiu, pasidomėkite, kas iš tikrųjų vyksta. Visos papasakotos istorijos spaudžia ašaras. Psichiatras, kuris buvo ekspertu vaikų atėmimo bylose, pasirodo pats ką tik teisiamas, nes dvidešimt metų mėgavosi vaikų pornografija. Prieš šią uždarą sistemą sukilo jau norvegų visuomenė. Ne tik Europos sąjungos žmogaus teisių pažeidimo komisija. Akivaizdu, kad ši patirtis negali būti aklai kopijuojama. Stebėtina, bet kai kurie Lietuvos pavyzdžiai tiesiog dubliuoja susikompromitavusios Barnavernet patirtį. Staigus netikėtas atėmimas, vaikų įtaigavimas sufleruojančiais klausimais. Mums reikia vaikų apsaugos įstatymo. Lietuvoje iš ties pernelyg daug smurto prieš vaikus. Nepasitikime savimi – tai mokykimės iš kitų šalių, pavyzdžiui iš Danijos. Kodėl Norvegija? Todėl kad jie perplukdė nevyriausybinėms organizacijoms daugybė milijonų? Kas iš to Lietuvos šeimoms? Dabar pažeistos šeimos iš Norvegijos bėga slėptis į Lenkiją. Kur mes bėgsime slėptis? Turintiems mažų vaikų gal reiktų intensyviai pradėti mokytis lenkiškai. Niekada nežinai kuo baigsis šis pilietinis pasipiktinimas. Garsios žurnalistės nespindi empatija berniukui Gabrieliui. Stoja įsisavintų milijonų pusėn. Taip lenkams ir pasakysime: priimkite prašom, nes mes – buvę baudžiauninkai. Nieko negalime padaryti. Norvegai mums sumokėjo – tai turime sekti paskui jų patirtį.

Norways hidden scandal

Jūratė Baranova

Turėtų patikti

Hits: 120

Posted in Be cenzūros and tagged , , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.