Aš ir mano moteris

Su moterimi vaikštinėjame palei upę, bendraujam.  – O žinai, kad tas vyriškas hormonas veikia dvejopai?  – užvedu kalbą.  – Testosteronas?  – Aha. Jis, kaip ir vyrą daro vyru, tačiau, iš kitos pusės, sendina jį. Štai  – japonai. Ilgiausiai gyvenanti nacija pasaulyje.  – Ir?  – Mokslininkai ištyrė, kad jie turi mažiausiai testosterono. Kalbu apie vyrus.  – […]

– Ir būtinai nupirk tualetinio popieriaus, – moteris išlydėjo mane į prekybos centrą. – Gerai, – mestelėjau ir pasukau link automobilio. – Pala, – sustabdė griežtas balsas. – Žinai, kokį pirkti? – Hmmm… Pala… Aaaa… Lygtais “Zewa”? – spėjau. – Teisingai – “Zewa”, – patvirtino moteris. – Tai aš einu… – mindžiukavau. – O kokios […]

– Žiūrėk, tavo gėlynėlį trypia! – išgąstingai sušunku moteriai. – Kas!? – Žvirbliai, – nusijuokiu. – Na, gal neištryps, – nurimsta ji. – Bet jie du! – vėl gąsdinu. Pauzė. – Vyk juos! – pasigirsta ryžtingas sprendimas. “Kaip lengva iš musės išpūsti dramblį” – pagalvoju, bet nutyliu.

Šiąnakt štai ką sužinojau. Bendravo su manimi mūsų galaktikos, Paukščių Tako centras – Juodoji Skylė. – Ar žinai, kad tai, ką tu galvoji, viskas tikrai vyksta? – klausė manęs paslaptingoji Juodoji. – Nesupratau. Paaiškink, Skyle. – kažkaip keista nebuvo, viskas vyko labai natūraliai. – Kiekviena tavo ir kiekvieno žmogaus kada nors iššovusi mintis vyko ar […]

Viskas logiška. Trinuosi į namo sieną marškinėlius nusimetęs: oda po Graikijos lupasi, niežti. Moteris: – Tik dažų nenutrink! Kito pastebėjimo net nesitikėjau.

Sėdim su moterimi terasoje, kavutę gurkšnojam. – Oi, kaip oda lupasi… Reiks išsikreminti… – moteris nepatenkinta Graikijoje gautu per stipriu įdegiu. – O kam teptis? Šita nusilups, nauja, šviežia atsiras, – raminu. – Tai čia jums, vyrams viskas taip paprasta… – Smarkiau patrink ir atsinaujins. Visos gyvatės taip daro. Spėju pabėgti. Saulius Veržikauskas

– Tik negerk alaus! – pradėjo mano moteris, kai vėlai vakare atvykom į Alaus Šalį – Čekiją, o po to ir Slovakiją. – Tu išprotėjai! – nustebau. – Aš Slovakijoje, ir tu man sakai: negerk alaus! Tas pats, jei Italijoje uždraustum picą ir vyną! – Negerk, sakau… Nelemta… Stovėjau apstulbęs parduotuvėje, ranka jau tiesėsi prie […]

Maniškė išvykusi į kitą šalį, namuose aš vienas, tai yra, “vienas namuose”. Kalbamės telefonu.  –  Kas dar naujo?  –  teiraujasi po 5 minučių pasakojimo apie vietinius orus, pečiaus kūrenimą ir kaimynus.  –  Nieko naujo,  –  atsakau. Staiga prisimenu:  –  O žinai, šiandien aš kaimynei praverčiau kaip vyras! Reikia pažymėti, kad kaimynė, mano bendraamžė, taip pat […]

Sėdime tryse: aš, mano moteris ir draugas, į pensiją išėjęs kriminalistas, bendraujame. – Nenuvertink moterų, – aiškina draugas, rankoje laikydamas taurę vyno. – Jos, kad ir silpnos, kad ir ujamos, sugeba labai skaudžiai atkeršyti. – Kaip? – susidomiu. – Štai, įsivaizduok: vyras girtuokliauja, muša savo moterį ir tai tęsiasi ilgą laiką. Fiziškai ji – silpnesnė. […]

Pro duris įpuolą uždusęs kolega:  –  Greitai, Sauliau, turi metrą? Kanceliarijoje sėdime kartu su mano moterimi. Susižvalgome.  –  Kam tau?  –  klausiu.  –  Staigiai, reikia kai ką pamatuoti, po to paduoti skelbimą. Moters akys susiaurėja, lūpų kampučiuose pasirodo klastina šypsenėlė:  –  O gal tau užtektų liniuotės? Kolegas sutrikęs, skuba, po to supranta klausimo klastingumą:  – […]

 –  Įsivaizduok, toje meno galerijoje tokios nesąmonės!  –  piktinasi mano moteris, grįžusi iš šiuolaikinio meno galerijos atidarymo.  –  Viename paveiksle nupiešti trys vienodi juodi kvadratai! O svarbiausia, kad žmonės aplink būriuojasi, aptarinėja!  –  Tu nesi dvasinga,  –  tingiai pratariu: ką tik pietavome.   –  Todėl nieko nesupranti, – priduriu.  –  O ką ten suprasti?  –  piktinasi […]

 –  Tu valgysi slyvų?  –  klausiu savo moters. Vaikštinėjame po šeštadieninį turgų, perkamės produktus visai savaitei. Slyvos reikalingos mano eksperimentui: pabandyti rauginti kartu su agurkais. Bet, kad neapsirikčiau kiekyje, teiraujuosi savo moters, o gal ir ji norės?  –  Nea, aš ant dietos,  –  žvaliai atšauna moteris. Teisybę pasakius, “ant dietos” ji beveik visada. Ypač tai […]

Įsitikinau, kad moteris gali nupirkti geresnę mėsą, nei vyras. Šiandien nukeliavome kartu į vietinę mėsinę, kad išsirinktume gražų paršienos gabalą kepimui orkaitėje. Parduotuvėje peilius galando du mėsininkai, tačiau mano moteriai tai nei motais: – Noriu gabalą mėsos, kad būtų ne per liesa, ir ne per riebi, kepimui! – pareiškė griežtai, o aš stebėjau ir mokiausi. […]

Vakarais pajūrio kaimelyje girdisi keisti garsai – tarsi kažkas kankintų triūbą, po to pradeda juoktis, kukuoti. Įtariau, kad tai kažkokio jūros paukščio skleidžiami garsai. – Tai kojotai, – paaiškino man kaimynas, senbuvis. – O gal tai paukščiai? – likau nepatiklus. – Ne, ne, tikrai kojotai. Pilna čia jų, net neabejokit! Apie kojotus papasakojau savo moteriai. […]

Ko gero, taip gimsta anekdotai. Šiltuose kraštuose visokie gyviai labai greitai veisiasi, tame tarpe įvairūs vabalai bei vorai. Mes su moterimi  –  prie šiltos jūros. Nors jau pačią pirmą dieną terasą išvalėme nuo voratinklių, nariuotakojai nesnaudžia ir toliau atlieka savo svarbų ir niekada nesibaigiantį darbą  –  veja tinklus. Po sočios vakarienės maniškė pakyla nuo stalo […]

–  Ar žinai, kad yra tokia internetinė svetainė, kuri siūlo gydymą piramidėmis?  –  prie pietų stalo užklausiau savo moters. Ji nustojo valgyti, nustebusi pakėlė akis:  –  Tu čia rimtai?  –  Rimtų rimčiausiai!  –  didžiavausi savo žiniomis.  –  Pasakok,  –  moteris vėl pradėjo užkandžiauti.  –  Tai va,   –  pradėjau iškilmingą pasakojimą.  –  Kalbėsiu ne apie tas […]

Moterys yra tikrai žiaurios. Štai, virtuvėje kriauklėje radau didelę žalią, tačiau negyvą musę. pasirodo, maniškė ją tyčia karštu vandeniu perliejo ir, būtų jau išmetųsi, bet bjauru jai, todėl mane pasikvietė, kad ištraukčiau. – O sakyk, – pradėjau apeliuoti į moters jausmus, – tau kartais nebūna gaila musių? Aš suprantu, jos neša mikrobus visokius, nes prieš […]

–  Šiandien baltai kartu su arijais švenčia BARSUKO metus pagal Saturno ciklą!  –  pareiškiu savo moteriai.  –  Ir kas?  –  ji nei kiek nenustebusi.  –  Reiktų atšvęsti… Pasikviečiam kaimynus, atsigersim kavos, vyno!  –  Tu kas  –  baltas ar barsukas?  –  suskamba gana griežtas klausimas.  –  Aš lietuvis… Baltas… Taip, aš esu baltas!  –  pabaigiu ryžtingai. […]

– Lepini tu katę, visą dieną vien kepenėlėmis šeri, – pastebi mano moteris. – Katė irgi žmogus, tik katė, – paaiškinu. – Pamatysi, norės tik skanių dalykų, nustok ją lepinti, – neatstoja maniškė. – Gerai, tada nustosiu ir tau skaniai gaminti, kad neišleptum, – manau atsakęs logiškai. Ir čia be jokios logikos rankšluosčiu gaunu per […]

– Kokia tu graži! – pagiriu virtuvėje besisukiojančią savo moterį. Ji jau pasiruošusi eiti į darbą, pasipuošusi santūria, tačiau figūrą seksualiai išryškinančia juoda suknele. – O kada aš buvau negraži? – atšauna. – Visada graži, – nepasimetu,  – bet juk nieko tokio, kad tau tai nuolat kartoju? – Žinoma, kad nieko tokio. Tu privalai tai […]

Skaitau savo moteriai vienos FB “draugės” skelbiamą patirtį: “Dabar dešimtis kartų aiškiau, šimtus kartų ramiau, tūkstančius kartų tikriau ir nesuskaičiuojama galybe kartų įdomiau galiu Save gyventi. Neįkainuojama akimirka … Supranti, kas Tu esi ir iš kur. Pačios netikėčiausios, pačios reikalingiausios patirtys lydi mane. Jos leidžia man pasijausti laisva, pilna, minkšta, jautria, beribe, mylinčia ir mylima… […]

– Klausyk, kiek tu moki už kirpimą? – pagaliau išdrįsau kreiptis į savo moterį. – O ką, patinka? – ana šypsosi. – Patinka… Tik, nepyk, nematau, jokio skirtumo, kokia buvai prieš tai ir dabar… – Tu rimtai nenormalus! Nejau nematai, kad karčiukai pakirpti?!! – Matau… – sumurmu, nors, iš tikrųjų, nematau. – Tai kiek gi […]

Minam su savo moterimi per Čekiją, Aš vairuoju, ji į vaizdelius už lango žiopso. Aš žiopsau irgi – lenkia mane bembas, “M6” ant užpakalio užsirašęs, labai gražus ir smagiai birbiančiu varikliu. Svajonė, žodžiu. – Oi, kokios gražios stirnytės! – išgirstu moters linksmą balselį. Ir toliau stebiu bembą – kol dar nenusivyniojo toli į priekį, gėriuosi. […]

– Pažiūrėk, kas vairuoja, – sakau moteriai lenkdamas vėžlio greičiu tuščia gatve ropojantį automobiliuką. – Aha, pažiūrėjau. Spėk. – Kepurė? – bandau laimę. – Nu nieko sau, atspėjai! – šypteli moteris. Smagu ir man, kad pagal važiavimo būdą galiu įvertinti vairuotoją. O dabar paaiškinimas skaitytojui. Eisme labiausiai nervina du dalykai: kai nerodomas  posūkis arba važiuojama […]

Mano moteris ne iš kelmo spirta. Jos darbe yra toks žmogutis, kuris turi nuolat važinėti po Serbiją ir ten ieškoti tam tikros rūšies žaliavų. Maniškė sėdi kanceliarijoje ir su juo bendrauja telefonu: – Sveikas, kur šiandien važiuoji? – Į Viršacą (miestas Serbijoje. Beje, veiksmas taip pat vyksta šioje šalyje). – O, klausyk, žinai ką? Ten […]

– Būsi virtuvėj, atkreipk dėmesį į pokyčius, – perspėjo mane mano moteris. Ir taip ji ne be reikalo kalba. Buvo, einam centrine senamiesčio gatve ir aš netikėtai pamatau naują parduotuvę, – Ve, kokia graži krautuvė! – garsiai stebiuosi. – Aha. Jau antras mėnuo atidaryta… – esu pastatomas į savo vietą. Arba va, vakar važiuojam gatve, […]

Į svečius pakviesti kaimynai nedrąsiai dėbčiojo į šalia palangės padėtą indelį su svogūnu. – Dieve, kaip gražu…. – pratarė kaimynė. – Ir iš vis, pas jus taip viskas visada gražu, skoninga! – Kas gražu? – nesuprato mano moteris. – Na, kad ir ta kompozicija su svogūnų, – atsakė kaimynė, – paliktas tik vienas laiškas, kuris […]

Mano kaimynė jau trečia kartą meta svorį. Kiekvieną kartą numeta lygiai 20 kg ir po pusmečio vėl grįžta į pradinę stabilią padėtį. – Ponia Jazmina, ar jums neatrodo, kad darote kažką ne taip? – Betgi iš pradžių viskas būna gerai! – stebisi kaimynė, – per mėnesį po 10 kilogramų numetu! – Ir kas iš to? […]

Vakar, grįžęs iš parduotuvės, prie savo namų vartelių sutikau kaimyną. Seniai nebuvau jo matęs, pakalbinau. Kaimynas, kaip visada, į mano žodžius reagavo labai emocionaliai, tačiau kitokio atsakymo nesulaukiau, o ir nesitikėjau. Jis nuo pat gimimo negali kalbėti. Pakviečiau jį į namus: abu žinojome, ko norime. Mano moteris, pamačiusi kaimyną, kiek nustebo, tačiau nuoširdžiai apsidžiaugė. Susėdome […]

– Pasakyk, kiek valandų! – išgirstu maniškės šūksnį iš vonios kambario. Mat, tvarkosi, o vonioj laikrodžio nėr. Nutariu pabūti šmaikštus: – Tau visas pasakyti, ar tik tas, kurias rodo? Pauzė. Po to: – Skuduro pauostyt nenori? – Pusę šešių. Saulius Veržikauskas

Su savo moterim žiūrim fantastinį filmą apie meilę. Ne, fantastika ne tame, kad žmonės myli vienas kitą, bet, kad viskas įvyksta kosminiame laive, skrendančiame į kitą planetą. Žodžiu. ekipažas ir keleiviai – apie 5000 naujųjų kolonizatorių, miega ir pabus tik po 90 metų, kai laivas priartės prie kelionės tikslo. Įvykus avarijai, vienas keleivis atsibunda, ir, […]

Vaikščiojam palei upę, kalbamės su moterimi. Aš: – Nori, aš tau vieną įdomų dalyką papasakosiu, apie Mėnulį? – Aha, papasakok. – Įsivaizduok, Mėnulio paviršiuje absoliuti ramybė. Sakykim , tu ten padėsi akmenį, toje pačioje vietoj atrasi jį ir po 1000 ir po milijono metų! – Hm… – Rimtai. Štai, amerikiečiai kai buvo nuskridę, Armstrongo pėdsakai […]

– A girdi! – girdžiu šaukiant iš virtuvės. Maniškė. – Aha! – atsišaukiu iš antro aukšto. – Ryžius išmirkiau, nežinau, kaip virti! Tu ten žinai santykį su vandeniu! – rėkia toliau. – Jo, santykis paprastas: vienas prie pusantro! – klykiu. – Viena dalis ryžių, pusantros – vandens! – O kaip su išmirkytais? – atrėkia. – […]

Nėra keistenės, įdomesnės ir sunkiau suvokiamos būtybės, kaip moteris. Ji niekada aiškiai nepasako, ko nori. Vyrai turi šokinėti, spėlioti, eksperimentuoti, o jos tarsi viską stebi iš šalies. Štai, šiandien kažką padarei ir tau pasisekė – moteris linksma, šypsosi. Kitą dieną tas pats veiksmas gali sukelti (moteriai) susierzinimą ir pyktį. Va, ir žinok žmogus, kaip su […]

– Kaip jautiesi? – išgįrstu ryte palei ausį. – Gerai, o ką? – Taigi jau į šeštą dešimtmetį įkopei! – Tiksliai, – prisimenu. – Kaip dabar elgtis? – Neskubėk lipti iš lovos, patogiai pasiremk, kad ko nors nepasitemptum, atsisėsk, pailsėk – leisk širdžiai nustoti plakti. Smarkiai nežiovauk – žandikaulis išsiners. Staigiai rankų nekelk – apkrova […]

Jos gali 6 valandas lakstyti po drabužių parduotuves ir grįžusios į namus švytėti iš laimės bei pasitenkinimo. Mes sugebame po 15 minučių bandymų matuotis drabužius įkristi į gilią depresiją, prakeikti visą pasaulį, moteris ir drabužių dizainerius bei, apskritai, poreikį rengtis skirtingais drabužiais. Norime išeiti kur nors, kad ir į karą, kad tik ištrūkti nuo poreikio […]

Sako, žmogus sapnuoja tai, ko labai trokšta, tik negali įgyvendinti. Slaptos svajonės gali pasireikšti tik sapnuose. Taigi, pasirodo esu baisus žmogus: sapnavau, kad apsigyvenau pas turtuolį, labai gražiuose jo namuose. Po to priverčiau namą užrašyti man, ir tada jį nužudžiau. Lavoną įsidėjau į seną turtuolio oldtaimerį ir išvykau prie jūros – ten gyveno turtuolio meilužė. […]

– Oi, kaip gerai atrodai, – sveikinuosi su savo moterimi, – ta juoda bliuskutė tikrai puiki. Nauja? – Na, turiu ją jau kokius 5 metus. – Aaaa… Bet dirželis – tai tikrai naujas? – Irgi apie penki metai. Tiesa, retai nešioju. Nežinau ką sakyti. Į akis krenta tikrai iki šiol man nematyti faraonų stiliaus auskariukai. […]

Važiuojam su moterimi, per radijų klausomės vietinio muzikinio šedevro. Abu žinome, kaip atrodo dainininkas – nors jau amžiuje, tačiau labai simpatiškas, vyriškas ir išlaikęs sportinę formą. Balsas – nuostabus, ypač “kabina” moteris. O dainos tokios romantiškos… – Ot jam gerai jaunystėj buvo! – svajingai ištariu savąjai. – Kam? – Nugi tam (ištariu dainininko vardą). – […]

Batų pirkimas man primena mirtį. Vaikščiojom vakar su moterimi su tikslu – nupirkti man batus. Užsiėmimas baisiai nemalonus, dar nemalonesnis jis dėl maniškės gero skonio. Tik apsiauni kokius, apsidžiaugi, pažvelgi į moters veidą ir supranti, kad šie batai tau netinka. Nesvarbu, kad patogūs, kad tau patinka, kad ir kaina normali – jos veide atsispindi rūsti […]

Po treniruotės pasakoju saviškei įspūdžius iš sporto klubo: – Žinai, būčiau jaunas bičiukas, panų ieškočiau tik sporto salėse! – Ką, gražių priėjo? – susidomi. – Šiandien tikrai priėjo! Pirmą kartą taip. Ką tai galėtų reikšti? – Kaip tai ką: pasižiūrėk pro langą. Pavasaris gi! Tuoj vasara, visos ruošiasi, – išaiškina padėtį. – Nu jo, – […]

– Ar žinojai, kad Kristus pabuvojo ir pragare? – klausiu savo moters. – Ne. Tu rimtai? – moteris realiai nustebusi. – Tu ką, nežinojai?! – stebiuosi jau aš. – Na ne…Tu nejuokauji? – Rimtai! – Gal gali pateikti kokius nors šaltinius? – Aišku galiu! – googlėj įvedu “Kristus nuzenge i pragara”. Randu citatą, perskaitau savo […]