Idioto testas

Maloniai suskambo mobilusis telefonas, tačiau mano nuotaika nuo to nepagerėjo. Ši skambanti melodija buvo skirta nežinomiems abonentams, o ko jau ko, siurprizų šįryt tikrai nepageidavau. Iš galvos neišėjo vakarykštis ginčas su kelių eismo priežiūros tarnybos atstovais, eilinį kartą „pagavusiais“ mane truputį padauginusį. Na, buvo geriausio draugo gimtadienis – ką, negaliu išgerti į jo sveikatą? Nuo jo buto iki mano namų gal kokie 5 kilometrai, tai ką – taksi kviestis ar žadinti savo asmeninį vairuotoją? Vairuoju jau 20 metų, galima sakyt, asas esu, patirties tikrai netrūksta. Be to, valdau ne kokią lupeną, o šių metų gamybos vokišką automobilį. Na ne, tik absoliutus idiotas saugiai neparvairuotų iki mano namų.

Mobilusis tebegrojo. Susigriebiau, kad reikia pagaliau atsiliepti. Ragelyje pasigirdo malonus moteriškas balsas:

– Laba diena. Jums skambina iš Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos, inspektorė Giedraitienė. Gal galėčiau kalbėti su ponu Butausku?

– Galėtumėt, – nutaisiau ryžtingą balso intonaciją, – aš pats Butauskas ir būsiu. Gediminas Butauskas.

– Pone Gediminai, kviečiame jus sekantį ketvirtadienį , 9.00 val. atvykti į mūsų būstinę, mes jums pasiūlysime atlikti tam tikrą testą, – maloniai dėstė moteris.

– Kokį dar testą? Aš labai užimtas žmogus, neturiu laiko visokiems žaidimams, o baudą už vakarykštį pažeidimą, aš, žinoma sumokėsiu, kaip sumokėjau iki šiol skirtas baudas. Niekur nuo jūsų nebėgsiu, užimu tam tikras rimtas pareigas ir išvis: gal galėtume tą reikalą užbaikit kuo greičiau? – vaidinau piktą ir susinervinusį, nors iš tikrųjų jutau iki šiol nepatirtą virpulį. Nuojauta sakė, kad čia kažkas ne taip, kad šį kartą lengvai neišsisuksiu.

– Neabejojame, kad tamsta baudą sumokėsit, jūsų užimamas pareigas žinome taip pat. Tačiau, jūs jau trečią kartą grubiai pažeidžiate kelių eismo taisykles, vien baudomis to neišspręsi. Turime patikrinti jūsų nuovoką įvairiose gyvenimo srityse, kad įsitikintume, jog jūs galite saugiai vairuoti automobilį. Todėl prašome atvykti nurodytu laiku – priešingu atveju neteksite teisės vairuoti.

– Ir taip neteksiu, jau antrąkart su kvapu „pagauna“, – prisipažinau, – kelis mėnesius galiu pakentėt, be to, turiu asmeninį vairuotoją.

– Šįkart galite netekti visam laikui, – šaltai, tačiau mandagiai atšovė moteris, – lauksim jūsų sutartu laiku. Viso gero.

– Iki, – šūktelėjau, – ir eik tu po velnių!

Žinojau, kad paskutinių žodžių inspektorė negirdėjo, tačiau vis tiek savy jutau pasididžiavimą, pasiuntęs pareigūną pragaran. Ir lai visi jie ten atsiduria. Man, vienos didžiausių šalyje statybų organizacijos vadovui, reikės žaisti kažkokius vaikiškus žaidimus? Gal dar psichologo paskaitų reikės klausyti? Aš pats sau psichologas ir dar kitus galiu pamokyti, kaip elgtis visais gyvenimo atvejais. Du aukštųjų baigimo diplomai kvailiams neišduodami. Taip, išgėriau: suprantu, kad pažeidžiau eismo taisykles, tačiau negalima tų pačių bausmės priemonių taikyti visiems vienodai. Kur aš – išgėręs keletą brangaus viskio taurelių, o kur kaimo pijokas – išlupęs kelis litrus „bambalinio“, išlėkęs palakstyt su savo 20 metų senumo „kadetuku“?! Pagaliau, ar įstatymas tarnauja žmogui, ar žmogus įstatymui?

Mintyse dar ilgai piktinausi būtomis ir nebūtomis „neteisybėmis‘ ir neadekvačiomis, „neatitinkančiomis realybės“ baudomis ir niekam (tai yra – man) nereikalingais būsimais pamokymais. Tačiau aiškiai jutau, kad ketvirtadienį, 9.00 būsiu ten, kur nurodė atvykti inspektorė. Vidų ir toliau graužė neaiškus nerimas, nuojauta sakė, kad tai neelinis įvykis, o nuojauta tikėjau beatodairiškai…

Ketvirtadienį, be penkių devynios, pravėriau man nurodyto kabineto duris ir patekau į suolais apstatytą klasę. Be manęs viduje buvo dar keli „pažeidėjai“. Suskaičiavau – su manimi bus dešimt žmonių. Nudelbęs akis tyliai pasisveikinau ir atsisėdau į tuščią suolą. Visi sėdėjome atskirai, nes jautėsi, kad gėda ir „nepatogu“ ne man vienam. Galų gale – nieko nepadarysi, jei jau susirinkome, lai bus tai, kas turi būti.

Lygiai devintą valandą, nešinas segtuvu, pro duris įėjo vidutinio amžiaus civiliai apsirengęs, labai panašus į aukštosios dėstytoją, ar mokytoją, vyriškis. Matėsi, kad tai ne „pažeidėjas“. Visi sukrutome, prie lango sėdintis mano kaimynas net pabandė atsistoti, tačiau, susivokęs, kad tai ne mokykla, greit šleptelėjo atgal.

– Labas rytas, ponai, – pasisveikino „dėstytojas“.

Salėje pasigirdo murmėjimas, aš nutylėjau. Sveikintis su priešu? Žema. Visi laukėme, kad „dėstytojas“ prisistatytų ir pasiaiškintų, kokio velnio mus čia surinko ir kokius eksperimentus nori su mumis atlikinėti.

– Esu Antanas Baltrokas, Lietuvos psichologų sąjungos narys ir Psichologijos testų centro vadovas. Šis centras įkurtas visai neseniai ir vienas iš mūsų klientų – Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba. Per daug netuščiažodžiaudamas, pasakysiu, kad PTC tikslas – testų pagalba ištirti žmogaus vidines savybes, dominuojančias jo santykiuose su visuomene, nulemiančias jo elgesį tam tikrose situacijose ar kasdienybėje. Konkrečiai jūs, turite atsakyti į taip vadinamo „Idiotų testo“ klausimus ir…

Išgirdus paskutinius psichologo ištartus žodžius, klasėje kilo neregėtas triukšmas. Visi pašoko iš savo suolų, mojavo rankomis, šūkavo. Aš taip pat pašokau, mano orumas buvo grubiai įžeistas. Ir įžeistas ne juokais! Manęs dar niekad gyvenime niekas nevadino idiotu – tai buvo pirmas kartas. Ko gero, tą patį pajuto ir mano „klasiokai“, nes triukšmas vis netilo, kai kas net pajudėjo prie išėjimo. Matyt, garsai sklido ir už klasės ribų, nes netikėtai atsidarė durys ir į vidų įėjo uniformuota moteris.

– Prašau drausmės! – sušuko uniformuotoji, – prašome visus sėstis!

Valdingas, tačiau ir malonus balsas, paveikė tarsi šaltas dušas: vis dar bruzdėdami ir murmėdami susėdome į savo vietas.

– Prašom paaiškinti, kodėl mus išvadinote idiotais! – riktelėjo kažkas iš „klasiokų“.

– Taip, mes vairavom išgėrę, tačiau žeminti savęs neleisim! – antrino kitas.

– Ramybės, prašau ramybės, – iškėlusi rankas ramino pareigūnė, – ponas Baltrokas jums viską išaiškins. Prašau ramybės.

Aprimome. Palydėtas moters padrąsinančio žvilgsnio, psichologas išėjo į priekį ir prabilo:

– Gerbiamieji, atsiprašau, kad iš pat pradžių jums nepaaiškinau testo pavadinimo kilmės. Ne, tai nėra testas, skirtas idiotams, tikrai ne. Iš tikrųjų jis turėtų vadintis „testas, skirtas nustatyti, ar žmogus yra idiotas, ar ne“. Kaip matote, pavadinimas labai ilgas, todėl mes jį, paprasčiausia, pavadinome „Idiotų testu“. Dar kartą atsiprašau. Jums be abejo, kils klausimas, kodėl turite atsakinėti į šio testo klausimus? Pabandysiu trumpai paaiškinti. Tarp kitko, ši mūsų, psichologų nuomonė, yra oficiali ir suderinta su mūsų klientu – eismo priežiūros tarnyba.

Moteris pritariamai linktelėjo galvą, „profesorius“ kalbėjo toliau:

– Šis testas yra ,taip vadinamas „priedas“, prie jūsų laukiančios piniginės baudos ar laikino vairuotojo pažymėjimo atėmimo. Neatlikus šio testo, arba jo pagalba įrodžius, kad testuojamas asmuo yra idiotas, teisė vairuoti transporto priemones atimama mažiausiai dešimčiai metų, o gal ir visam gyvenimui. Viskas priklauso nuo jūsų sugebėjimų ir žinių…

Man išsprogo akys. Klausiausi išsižiojęs ir negalėjau patikėti tuo, ką girdžiu! Juk taip nesunku, kad ir būnant pačiu intelektualiausiu žmogumi pasaulyje, suklysti, pamiršti, susipainioti! Tarsi atsakydamas į mano dvejones, psichologas aiškino toliau:

– Atleiskit, jei išgąsdinau jus antrą kartą. Testas tikrai nesunkus, į klausimus, ko gero, galėtų atsakyt net pradinių klasių mokinys. Ir tik IDIOTAS galėtų suklysti ar nežinoti teisingų atsakymų. Paimkim, štai, vieną iš klausimų: „Karvė yra: 1. Mėsėdė, 2. Visaėdė, 3. Žolėdė “. Tai štai – visi klausimai panašaus lygio. Todėl vertinsime griežtai. Tikimybė, kad neišspręsit šio testo labai maža, tačiau visko gali būt… Praktiškai, neatsakę nors į vieną klausimą, jau esate, kaip čia švelniau pasakius, kvailys. Tačiau mes toleruosime 3 neteisingus atsakymus. Po trijų – vienareikšmiškai konstatuojame, kad esate idiotas…

– Bet jūs, užduodami tokius testo klausimus, jau dabar su mumis elgiatės, kaip su idiotais, – protingai pastebėjo vienas iš „klasiokų“.

– Elgiuosi pagal instrukciją. Ir tai truks, kol nepatikrinsiu testo rezultatų, – taip pat nekvailokai atsakė „profesorius“.

– Ir dar, – tęsė psichologas, – prieš išdalindamas lapus su testo klausimais, turėčiau paaiškint mūsų – psichologų ir eismo priežiūros tarnybos oficialų požiūrį į „Idiotų testą“. Manoma, kad kelių eismo taisyklėse aiškiai suformuluota, kad negalima vairuoti išgėrus alkoholio, jei tiksliau: negalima viršyti leidžiamos girtumo ribos. Žmogus, turintis vairuotojo pažymėjimą, tikrai yra raštingas, skaityti moka. Klysta visi. Pirmas kartas netoleruotinas, tačiau, iš esmės, suprantamas. Gerai: sakykime, žmogus sulaikytas pirmą kartą, jam skiriama piniginė bauda, taikomos kitos sankcijos. Normalaus, sveiko mąstymo žmogui tai turėtų būt pamoka ir, jei jis iš tikrųjų normalus, daugiau tokių klaidų nekartos. Net laukinis gyvūnas, kartą susibadęs snukį į ežį, antrą kartą prie jo nelįs – pavojinga, skauda. O mes vis dėlto ne gyvuliai, o žmonės, taip sakant, pasaulio valdovai. Mes turim būti dar išmintingesni, protingesni už laukinius gyvūnus. Todėl, žmogus, nuolat darantis tas pačias klaidas, yra įtartinas. Jis arba ligonis, arba idiotas. Pirmu atveju, jam būtina gydytis, antru – jau nieko nepadarysi, teks susitaikyt su likimu ir visą gyvenimą važinėti viešuoju transportu… Taigi, todėl dabar ir bus atliekamas šis testas. Jei jis bus be klaidų, toliau jūs būsit tiriami medikų, kol nerasim priežasties, verčiančios jus nuolat vairuoti išgėrus. Galbūt jūs alkoholikai, o nedrįstat to pripažinti? Medikai tai išaiškins.

– Palaukit, – šūktelėjau, – kodėl jūs į žmones žiūrite, tarsi į robotus? Juk žmogus, papuolęs į balių, gali gerti ne todėl, kad jis alkoholikas, jam, paprasčiausia, malonu išlenkti porą taurelių su draugais, atsipalaiduoti, galų gale – maloniai pabendrauti!

– Sakot, „papuolęs į balių“? – ironiškai šyptelėjo „profesorius“. Po to tęsė toliau:

– „Papulti“ galima į nelaimę, netyčia įkrist į balą ar paslydus ant ledo nusilaužti ranką. „Papuolama“ ten, kur neplanuojama. Jei jūs esate šventėje, jūs galvojote apie ją, planavote ką rengsitės, ką nešitės, kada vyksite namo. Nejaugi jūsų sveiko proto planai baigėsi tada, kai buvo išgerta pirmoji degtinės taurelė? Sakote, malonu išlenkti su draugais? Žinant, kad po to reikės vairuoti automobilį, rizikuojant savo, kitų žmonių, vaikų gyvybe, galų gale – rizikuojant didelėmis finansinėmis išlaidomis, turtu, „teisių“ netekimu ir savo karjera? Nejau kelios taurelės degtinės atsveria šią didelę riziką? Netgi jūsų egzistencijos klausimą? Atleiskit, gal tikrai pulkim prie testo, nuoširdžiai trokštu susipažint su jo rezultatais!

Taip, buvau sutriuškintas. „Profesoriaus“ logika buvo geležinė, o aš, vyras, prieš logiką galėjau tik nulenkti galvą. Mano nuomone, visi psichologo argumentai buvo tvirti ir pagrįsti. Tačiau … tačiau, tai tik šnekos. Po velnių, jei testo klausimai iš tikrųjų tokie lengvučiai, nėra pagrindo nerimauti – išspręsiu, jei jiems taip reikia, o po to lai visi „atšoka“ nuo manęs. Na, dar baudą susimokėsiu. Ir šie psichologų ir policininkų pamokymai ir jų sušikti testai teliks tik senas, juodas sapnas. Taigi, pirmyn, duokit šen tuos lapelius!

Ir tada prabilo uniformuotoji moteris:

– Jei atidžiai klausėtės pono Baltroko, turėjote girdėti, kad, mūsų – policijos ir psichologų nuomone, žmogus, kelis kartus vairavęs girtas, yra arba ligonis arba idiotas. Todėl, jei jūsų testai bus teigiami, turiu galvoje, jei nesuklysite, jūs būsite siunčiami nuodugnaus medicininio patikrinimo. Manome, kad tada medikai tikrai atras ligą, verčiančią jus nuolat vairuoti išgėrus. Na, jei yra liga, reikės ir gydytis…

– O jei aš nesu idiotas ir niekuo nesergu? Kas tada?! – sušukau skęstančiojo balsu.

– Tai būtų neįtikėtina, – ramiai atrėmė moteris, – tačiau įmanoma. Visi gali klysti, galim klysti ir mes. Todėl, kad įsitikinti, jog yra mums nežinoma – trečia priežastis, verčianti jus vairuoti išgėrus, idioto testus ir išsamią sveikatos patikrą atliksim jums 12 kartų: visus metus, kas mėnesį būsite testuojami ir tikrinama jūsų sveikata. Manome, tikrai rasime ligą ar jūsų smegenų neįgalumo įrodymą. Ir tada būtinai atimsim teisę vairuoti transporto priemones. Todėl pasitempkit, koncentruokitės, sportuokit: maratonas prasideda! O dabar prašome atsakyti į pirmąjį klausimą. Kas daugiau sveria: kilogramas vinių ar kilogramas vatos?…

Saulius Veržikauskas

Jūsų komentaras:

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.