Šiuolaikinių cigarečių gamybai kokybiškas tabakas nenaudojamas. Tenkinamasi atliekomis ir chemikalų mišiniais

Saulius Veržikauskas
Vienas geras mano draugas, pakankamai sėkmingai atlaikęs švenčių maratoną ir , kaip dauguma tautiečių, „nuo pirmadienio“ nusprendęs iš esmės pakeisti savo gyvenimo kokybę, bei planuojamą jo trukmę, pagautas plūstančių  galimybių euforijos, išsireiškė: „Gert – gersiu, bet rūkyt nemesiu!“. Gal būt jis norėjo pasakyti priešingai, tačiau gavosi labai geniali frazė, bet kokiu atveju parodanti ją ištarusio žmogaus geležinį ryžtą kažką tai daryti, keisti, o tuo pačiu – nenutolti nuo savo iki šiol sunkiu darbu puoselėtų gyvenimo vertybių. Galbūt mano draugas nebuvo šios frazės tėvu, bet tai nesvarbu. O svarbu tai, kad žmogus pajuto poreikį keistis… Šiuo konkrečiu atveju: mesti rūkyti.

„Nebūsiu tabako vergas!“ – šūkavo po savaitgalio ne visai dar išsiblaivęs žmogelis, pats nesuvokdamas savo žodžių prasmės.

„Tu juo ir nebuvai“ – bandžiau atvesti į tiesos kelią savo draugą, tačiau jis manęs jau nebegirdėjo. Nutarė atšvęsti vergystės pabaigą, todėl iškurnėjo „ant bokaliuko“ alaus.

Taigi, pamokslą apie rūkymą išklausyti teks jums.

„Bla bla bla bla bla“, – pradedu aš.

„Da lampočki!“ – atšauni tu susierzinęs. Beje, išvertus į lietuvių kalbą, tai reiškia: man dzin!

Dzin, tai dzin. O aš ir nenorėjau atkalbinėti nuo rūkymo. Ir toliau maloniai teigiu, kad tu, rūkoriau, nesi priklausomas nuo tabako.

Nesi nuo jo priklausomas, nes, paprasčiausia, jo nerūkai. Žinoma, kalbame apie pramonines cigaretes. Cigarai ir pypkių, suktinių, tabakas – visai kita tema, o mes grįžkime prie malboro, elemo, švento Jurgio ir kitų tabako (pardon!) – ne tabako gaminių.

Rūkiau ir aš. Kadaise. Net buvau rūkytų cigarečių pavadinimų sąrašą sudaręs. Maždaug 25 rūšys. Džiaugiuosi tik vienu dalyku – rūkiau „tarybines“, vakarietiškas užgriebiau tik savo rūkymo karjeros pabaigoje, kuo ir didžiuojuosi. Didžiuojuosi, nes mažiau karvių šlapimo į save sutraukiau. Dar penkiasdešimtaisiais praeito amžiaus metais išradingi vakariečiai atrado nuostabų būdą žmogų dar labiau prijaukinti prie nikotino ir į rūkymui skirtą mišinį pradėjo pilti karvių šlapimą. Dabar šis procesas ištobulintas, užtenka ir paprasto amoniako. Amoniakas – tai greitaeigis garvežys, tempiantis paskui save nikotiną tiesiai į kraują. Taip ir kaifas greičiau pajuntamas, ir priklausomybė paprasčiau susidaro. Žodžiu, geras dalykas, tas myžalas. Atsiprašau: amoniakas.

Smoking-Cannibus-Shotbox1

Tačiau tai niekis. Kasdien į plaučius tokio gėrio įkvepiame, kad tas lašelis – kitas plaučiuose garuojančio myžaliuko tikrai ne pats baisiausias dalykas, dėl kurio kankintų nemiga ir kristų svoris. Tai kas gi baisu?

Baisu tai, kad į pramoniniu būdu gaminamas cigaretes beveik nebededama tabako, o jei jo ten kiek ir randama, tai jis pačios prasčiausios kokybės. O kam gi ta kokybė reikalinga? Gi, žiūrėk, ir paštetą kokį, ar virtą dešrą pagaminti, mėsos gi beveik nereikia! Pridėjai skonio stiprintojų, pribėrei E raidelių, druskytės, prieskoniukio, sojos ir – skani, natūrali ir 24 mėnesius šviežia dešrytė!

Dar prieš 15 metų tabako industrijos pramonė buvo labai „nuskriausta“: geras tabakas brangus, nes iš augalo lapo buvo galima panaudoti tik nedidelę dalį sveikosios dalies. Gi likusią dalį sudarė ilga ir išsišakojusi lapo gysla… Beje, tos atliekos – gyslos, dulkės, labai toksiškos ir jų utilizacija beprotiškus pinigus kainuodavo.

Bet mokslas, progresas nestovi vietoje! Išradingieji mokslo vyrai (be abejo, tabako industrija visada galėjo sau leisti samdyti pačius genialiausius pasaulio mokslininkus) atrado labai paprastą būdą, kaip visas atliekas sėkmingai utilizuoti ir … brangiai parduoti. Principas paprastas: aukšto spaudimo katile lapo gyslos, „verdamos“ garuose, nuolat keliant spaudimą. Tam tikru momentu spaudimas staigiai sumažinamas ir katile buvusi masė sprogsta. Vizualiai – tarsi kukurūzo grūdas. Gauta, „susprogdinta“ masė išdžiovinama ir pasidaro panaši į papje maše. Po to šis grožis pakuojamas ir siunčiamas į cigarečių fabrikus. Noriu pridurti, kad šiais laikais neišmetama net dulkelė: iš pačių pačiausių atliekų, dulkių, šiukšlelių, verdama košė, kuri, po to džiovinama, kažkokiais klijais sulipinama ir pjaustoma smulkiai, tarsi tabako lapas…

Ir štai dabar prasideda pats įdomiausias „būrimas“! Visoms cigaretėms – „lengvoms“, „normalioms“, „moteriškoms“ ar net „vaikiškoms“ (gal ir tokias jau gamina?) naudojama ta pati iš šiukšlių pagaminta masė, arba kitaip – homogenizuotas tabakas. Tada į sceną išeina pagrindinis ir pats svarbiausias personažas – chemikalai! Didelėse statinėse maišoma net iki 400 skirtingų chemikalų (kai kurių jų didesnės dozės – labai nuodingos ir mirtinos). Oi, užmiršau dar vieną ingredientą – skystį, kuriame virė visos šiukšlės. Šiame skystyje didelė nikotino ir kitų toksinių medžiagų koncentracija. Pavadinkime jį „tabako likeriu“. Taigi, smulkiai pjaustytos šiukšlės drėkinamos „tabako likeriu“, laistomos chemikalų mišiniu ir taip pasiekiama bet kokia norima „tabako“ konsistencija. Nori „lighte“? Prašau! Truputį mažiau štai to chemikaliuko… Norit „vyriško“ aromato? Tada įpilkim tos cheminės košytės… Na, variacijų begalės, ne mums spręsti, koks skonis labiau padeda užsimiršti apie artėjantį plaučių ar gerklės vėžį.

Beje, tabako industrijos menedžmentas – fantastiškas! Į „lighte“ rūšies mišinį pilama daug mažiau chemikalo, naudojama mažiau „likerio“, tačiau dažniausia šis pigesnis produktas parduodamas brangiau! Nes mums pateikiamas „ekologiškesnis“ tabakas, „tausojama“ mūsų sveikatą, todėl būkime geri, už tai ir susimokėkime…

Tarp kitko, tabako pramonė turi vieną laaabai didelę lengvatą: ant pakelio cigarečių gali užrašyti tik nikotino ir dervų kiekį. Nesvarbu, kad „derva“ susideda iš šimtų agresyvių ir kenksmingų gyvybei ingredientų, svarbu, matyt, tik to nuodo kiekis. Beje, maisto pramonė galėtų iš to pasimokyti ir, pav., ant mėsos neturinčio pašteto indelio, rašyti: „5 proc. mėsos ir 95 proc. natūralios paštetinės masės“… Tai visi laimingi būtų – gi chemijos nebevalgytume daugiau!

Ir pabaigai. Kad suvoktume, kokį pigų šlamštą ir nuodą rūkome, mums reiktų žinoti, kad chemikalų ir atliekų pagalba cigarečių savikaina (be pakuotės) šiuo metu siekia maždaug 1 JAV dolerį. Už 1000 vienetų.

Gal kam nors užteks smegenų suvokti, jog geras daiktas negali būti toks pigus? 

Jūsų komentaras:

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.