Galvos trauma ir atmintis

trauma1Saulius Veržikauskas
Tikras atsitikimas ligoninės palatoje. Vyriškis po sunkios galvos traumos, po operacijos pagaliau atgauna sąmone. Jį lankantys artimieji neįsivaizduoja, kas darosi ligonio galvoje, todėl nedrąsiais klausimais bando išsiaiškinti situaciją. Vienas iš giminaičių prieina prie pat ligonio ir įdėmiai žiūri jam į akis. Ligonis taip pat atidžiai stebi prie jo priėjusį vyriškį.

– Sakyk, ar atsimeni savo vardą? – atsargiai, tačiau ryžtingai paklausia sveikasis.
– Jonas, – lėtai atsako sužeistasis.

– O kokia tavo pavardė?
– Bartulis… – ligonio veide šmėkšteli nerimo grimasa
– Ar žinai, su kuo šneki? – neatlyžta ligonio giminaitis. Sužeistasis patyli, po to kažkaip keistai pasižiūri į klausiantįjį:

– Germanai, blia, tu ką – visai durnas, kad tokius klausimus uždavinėji?
Artimųjų eilėse nuvilnyja džiaugsmingas šurmulys: situacija aiški.

***

Trumpa tekstuko istorija: tai – pats pirmas mano kūrinys, kurį parašiau įkvėptas apsilankymo traumatologiniame skyriuje, Panevėžyje.

Jūsų komentaras:

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.