Facebook’o naujienos apie “Radistų’ festivalį

Šių metų Radistų festivalis buvo pilnas absurdiškų situacijų. Kartais absurdiškumo lygis pasiekdavo tokį aukštą tašką, kad tiesiog apimdavo jausmas, jog kažkur yra paslėptos kameros, o realiu laiku yra filmuojamas kažkoks absurdiškas sitcomas. Žinot kai būna taip blogai, kad net zjbs? Tai va, čia tas atvejis.

Tiesą pasakius, po pirmų kelių valandų, praleistų festivalyje, net nebestebino, kad penkiolikiniai pacukai drąsiu veidu klausdavo, ar turim kokso/ratų. Nenustebino ir bičai, myžantys vos kelių metrų atstumu nuo apsaugos, o apsauga apsimeta, kad nemato. Taip pat nebestebindavo ir agresyvūs marozai, pro passato langus leidžiantys Šatunovą. Nenustebino net ir tai, kad festivalyje buvo močiutės, kurios prižiūrėjo savo šeštokes anūkes, kad tos jokių velnio lašų neparagautų. Tačiau buvo dvi absoliučiai siurrealios situacijos, kurios labiau priminė sapną, kurį sapnuoji nuėjęs miegot dar girtas, nei realybę.

Pirmos festo dienos išvakarėse vaikštom su bičiuliais po Obuolių salą ir matom, kaip sukniubusi panelė be sustojimo vemia. Vaizdas buvo toks nykus, kad nusprendėm jai padėti.

– „Atsiprašau, jums viskas gerai?“, paklausė bičiulis.
– „Eik nachui, aš bachūrą turiu“, tik baigusi šliauką leist išrėkė mergina. „Migleee, eee, Migleee, atsargiai su šitais“, toliau rėkė vėmalų mergaitė savo draugei, norėdama ją apsaugoti nuo potencialių prievartautojų. Nice. Panelės, pamirškit ašarines dujas norėdamos apsisaugoti nuo prievartautojų – geriausia apsauga yra apsivemti nuo galvos iki kojų.

Na, ir pats geriausias prisiminimas. Dar dieną mačiau po festą vaikščiojantį Supermeną. Beveik dviejų metrų ūgio bičą su dišovu kostiumu iš Merkados. Vaikšto sau, geria, fotkinasi, juokauja. Vakare jau einu ir matau, kaip tas pats Supermenas kraujuotas guli ant žemės, o jį smūgių lavina pasitinka pusantro metro marozas.

– „Tai dabar nebe toks ahujenas, ane? Kur tavo galios, supermene blet, davai apsigink nx“, spiegia ir tuo pačiu žvengia marozas.

Apsauga, kaip ir pridera, besišypsodama stebėjo situaciją ir į konfliktą nesikišo. Labai laukiu festivalio aftermovie, nes tikiu, kad jis gali būti nominuotas sidabrinei gervei už geriausią scenarijų.

Jaroslav Michalkevič

 

Posted in Be cenzūros and tagged , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.