Elementari matematika

matematika1-800Saulius Veržikauskas
– Valgyk, – žmona padėjo ant stalo lėkštę keptų bulvių, – o po to keliausi i kirpyklą, – pridėjo.

Nuotaiką tarsi kas ranka nubraukė.

– Ir vėl? Kiek gi galima, juk neseniai kirpausi! – pabandžiau parodyt savo nepasitenkinimą, nors giliai širdy jau žinojau, kad tai beprasmiška ir neturiu jokių šansų pasilikt prie televizoriaus.

– Ką reiškia ”neseniai”?! – žmonos intonacijoje nepajutau jokių nuolaidos gaidelių.

– „Neseniai“ – reiškia, kad buvau prieš kokias tris savaites! Aš ką – visą gyvenimą turėsiu vaikščiot į tą suknistą kirpyklą? Viskas: nuo šiol auginu ilgus plaukus! – žaibiškai pasiryžau, nors giliai savo viduje žinojau, kad TIKRAI neturiu jokių šansų.

– Tu auginsi ilgus plaukus? – brangiosios veide pamačiau paniekinamą šypseną, – nejuokink, gerai? Ir taip atrodai – tarsi arbūzas. Įsivaizduok, kaip atrodo apžėlęs arbūzas ?!!!

– Neisiu! Atsibodo! Paskaičiuok – per metus susidarys koks penkiolika kartų, per dešimt – šimtas penkiasdešimt, per dvidešimt metų– trys šimtai, o per keturiasdešimt – bus apie šešis šimtus kartų! – parodžiau savo matematinius sugebėjimus, – ar tu įsivaizduoji: šeši šimtai kartų!

– Tai kas, – žmona buvo neišmušama iš vėžių, – gal tu dar paskaičiuosi, kiek kartų per savo gyvenimą ėjai į tualetą?

Susimąsčiau ir aš. Iš tikrųjų, skaičius turėtų būti nerealiai didžiulis. Ant “greitųjų” „primečiau“, kad, jei per dieną į tualetą užsuku nors penkis kartus… O jei dar su draugais geriam alų… Tai per mano keturiasdešimties metų amželį susidaro… Ojojoj, kiek susidaro!

– Meile, o tu ar galėtum įsivaizduot baseiną, pilną myžalų ir šūdų?, – garsiai išreiškiau mane apėmusią nuostabą dėl mano per gyvenimą atlikto gigantiško darbo.

– Kas čia per šnekos prie maisto! Iš vis kultūros nebeturi? Fui, kaip bjauru!, – pasišlykštėjo mano „meilė“.

Supratau, kad truputį perlenkiau lazdą, todėl pabandžiau sušvelninti situaciją naujais savo pasamprotavimais:

– Zuiki, bet tu pagalvok, kiek gi iš tikrųjų per savo gyvenimą suvalgiau maisto! Įsivaizduoju, kad man per dieną reikia, na, dviejų kilogramų. Per metus susidarys apie septyni šimtai kilų, per keturiasdešimt metų – apie trisdešimt tūkstančių kilogramų! Išgėriau, aišku, dar daugiau, bus koks keturiasdešimt tūkstančių kilogramų, įsivaizduoji?! Susidarys maždaug trys „fūros“ maisto ir gėrimų!!!, – vis dar stebėjausi savo pasiekimais.

– Na taip, nemažai čia išeis, – pagaliau nusistebėjo ir mano brangiausioji.

– Įsivaizduoji, – nebegalėjau sustoti, – visą tą kiekį turėjau iššikt! …. Ir išmyžt, – pridėjau ir, pakilęs nuo stalo, bėgte išbėgau į kirpyklą.

Atgal kelio nebuvo.

Turėtų patikti

Posted in Humoras and tagged , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.