Dažnai tariami šie moterų žodžiai žudo vyriškumą

Saulius Veržikauskas
Mielos moterys, norite iš savo vyrų padaryti šaltas, abejingas, praktiškai belytes būtybes? Tai visai nesunku. Ir aš jums patarsiu, kaip elgtis, ką daryti, kad normalus vyras pataptų mazgote, o gal ir į anapilį greičiau iškeliautų.

Pradėsiu kiek iš tolėliau. Vienas žinomas rusų psichologas, nuo 14 metų besidomintis vyrų ir moterų tarpusavio santykiais, su nemaža grupe žmonių atliko nedidelį eksperimentą. Pagal kažkokią valstybės finansuojamą programą šiai žmonių grupei pravedė 11 seminarų po 3 valandas, o po to smagiai nuvargusios ir gerai nusiteikusios grupės paklausė:

– Kaip jūs manote, ar aš neblogai padirbėjau? Ar aš nusipelnau kokios nors dovanėlės iš jūsų pusės? Kiekvienas sugalvokite tai, ką norėtumėte man padovanoti.

Auditorija iš karto pradėjo siūlyti tai, kas ką realiai galėtų ir norėtų padovanoti. Vienas žmogus pasiūlė įdomią knygą, kitas – gėlių puokštę, viena moteris netgi pažadėjo butelį gero konjako.

Kol vyko toks neįpareigojantis pokalbis, visi šypsojosi, buvo patenkinti, gerai jautėsi, mielai bendravo. Tačiau čia psichologas pasuko kiek griežtesniu keliu. (Nepamirškit, kad jis atlikinėjo eksperimentą ir nesmerkite jo):

– O kaip jūs manote, kiek man esate skolingi iš tikrųjų? Mano 1 valanda darbo kainuoja triženklį skaičių. Sudėjus valandas ir mano pastangas, aš konstatuočiau, kad jūs visi man skolingi po 10 tūkstančių rublių. Jei netikite, kad esu tiek vertas, pasikonsultuokite su mano sekretoriumi, jis pateiks kainininkus ir kitas technines detales.

Štai čia auditorija realiai nusiminė. Kai kurie žmonės nudelbė akis, nes jiems buvo nemalonu žiūrėti į juos kaltinantį žmogų. Psichologas tęsė toliau:

– Ir, įsivaizduokite, dabar aš pradėsiu jus kaltinti, kad likote man skolingi, apie tai pabrėšiu kiekviename sekančiame seminare, o jus laikysiu savo skolininkais ir , jei mes susitiksime, visada reikalausiu gražinti skolą! Norite tokio gyvenimo?

Visi sutartinai purtė galvas. Taip pat visiems buvo labai nesmagu, jautėsi kaltė bei neatliktas įsipareigojimas : psichologas dėl pinigų gi nemelavo!

Po to auditorija buvo nuraminta, jai buvo pasakyta, kad tai tik eksperimentas ir tada buvo padarytos išvados.

merg

Jei nori sugniuždyti žmogų, įpareigok jį. Tarp žodžio „pareiga“ ir „kaltė“ galima drąsiai statyti lygybės ženklas. Tu įsipareigojai, tačiau nieko neatlikai, reiškia – esi kaltas! Kaip žmogus elgiasi su savo skolintoju? Vengia jo, galbūt bando teisintis, jaučiasi nevertas tarpusavio santykių, jaučiasi žemesnės klasės žmogumi. Žodžiu, jis po truputį iš vidaus žlunga, jį aplanko nuolatinis stresas, o tokia savijauta , iš esmės, nulydės tik į kapus.

Kuo čia dėti vyrų – moterų tarpusavio santykiai?

Vyrų rate kaltė ir pareiga apibrėžta labai aiškiai. Iš Antano pasiskolinau 50 eurų, tad per galvą versiuos ir ramybės neturėsiu, kol tuos 50 atiduosiu. Viskas labai aišku, kaip du kart du. Jei pinigų neatiduosiu, Antano vengsiu, reiks nuolat galvoti, kaip jo nesutikus, galbūt net išsijungsiu telefoną. Žodžiu, pradėsiu gyventi stresų pilną gyvenimą. Turiu pasirinkimą ir man viskas laaabai aišku.

Va, o su moterimis viskas kiek sudėtingiau ir tikrai žiauriau. Kaip yra žinoma, moteris – neapibrėžiama, visaapimanti būtybė, kuri pati nežino, ko jai reikia, ko nori ir ko užsimanys jau sekančią akimirką. Tačiau šią laimę spėti ir vykdyti jos dar jai pačiai nežinomus norus, ji mielai perleidžia vyrui. O vyrai per daug ir nesispardo: džiuginti ir lepinti moterį – jų didžiausias troškimas, kuris, ko gero, net genuose užkoduotas.

Išmintinga moteris niekada vyro neragins, viską padarys taip, kad vyras pats susiprastų ką nors padovanoti, pradžiuginti, nustebinti. Ir jei moteris iš tikrųjų nustebs, nudžiugs, tada jūs stebėsite patį laimingiausią vyrą pasaulyje!

Tačiau nuo meilės iki neapykantos, kaip sakoma, tik vienas nedidelis žingsnelis. Kai tik moteris pradės ko nors reikalauti, raginti, su laime ir džiaugsmais baigta. Tą pačią akimirką. Jei moteris reikalaus nuolatinio dėmesio, ji jį, be abejo, gaus. Pačios žemiausios kokybės: užterštą, juodą, dirbtinį.

Jei jums patinka gėlės (čia į moteris kreipiuosi), niekada nekaltinkite vyro, kad jums dovanoja per mažai gėlių. Geriau, būdamos šalia gėlių, nuoširdžiai jomis džiaukitės, žavėkitės, svajingai vartykite akeles ir vyras, jei nėra paskutinis stuobrys, viską supras. Taip, taip, mielos moterys, mes jus stebime, darome tam tikras išvadas. Taigi, po pirmo, antro karto kiekvienas vyras supras, kad jums reikia gėlių ir būtinai pradės jums jas dovanoti. Bet tai jis darys , atseit, savo iniciatyva (išmintingos moterys tylės ir šypsosis) ir dovanodamas jas jausis pačiu laimingiausiu žmogumi.

Arba, štai, labai konkretus atvejis iš mano kaimyno gyvenimo. Žmogus dirba kas dvi dienas, tad visada turi laiko krapštytis prie namo, kurį iščiūstino iki begalybės. Jo moteris taip pat patenkinta – kam gi nepatiks, kai aplink, paprasčiausia, gražu ir tvarkinga? Tačiau vieną dieną moteris nusileido į rūsį ir, pamačiusi nerealų bardaką, vyrui pateikė ultimatumą: laisvalaikiu dar ir rūsį sutvarkyti.

Ir nusviro mano kaimynėlio rankos, kaip gluosnio šakelės… Nes atsirado PAREIGA. Prievolė. Kaip žinote, vyrų pasaulyje pareiga atitinka kaltę. Taigi, kaimynas pasijuto kaltas. Ir kiekvieną dieną, kol tas rūsys stovėjo nesutvarkytas, jo kaltė vis augo ir augo. Moteris, žinoma, netylėjo, vis ugnį pakurstydavo: „juk žadėjai…“, „juk sutarėm, kad iki 15 d….“ ir t.t.

Taip ir būtų žuvęs mano gerasis kaimynas, tačiau atsitiktinumo dėka kitas kaimynas taip pat rūsį susitvarkė, tai pamatė mano jau minėtoji moteris ir… Gal joje prabudo išmintis, tačiau ji savo vyrelio nebekaltino, o tik išreiškė audringą susižavėjimą ano, kito kaimyno, sutvarkytu rūsiu :)

Na, čia jau maniškis kaimynas užsidegė: ką, yra už mane geriau darančių?! Niekada!!!

Ir puolė, vienu ypu viską sutvarkė, ištinkavo, po to išdažė, atsivedė savo žmonelę ir išsišiepęs stovėjo, kol ta gyrė ir džiaugėsi :)

Kaip matote, vyrus valdyti lengva, tereikia tik juos suprasti. O vyrai jūsų, moterų, nesupras niekada, tuo net neabejokite. Tad visada numeskite kokią nekaltą užuominą, šyptelkit, žavingai pamirksėkit…

Oi, pamiršau papasakoti, kaip užmušti vyrą. Ogi labai paprastai: prigalvokite jam pareigų ir dėl kiekvienos smulkmenos kaltinkite. Patikėkite, jis tikrai tai priims į širdį, jausis kaltu ir, galų gale, iš jūsų gyvenimo iškeliaus kojomis į priekį.

Ir nedidelis patarimas vyrams:

ATMINKITE, KĄ BESAKYTŲ MOTERYS, TIKRAS VYRAS NIEKADA NEKALTAS!

Jūsų komentaras:

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.