Čia priėjo Kindziulis

rp_scan-knyga-11-page-001-1-744x1024.jpg
“Čia priėjo Kindziulis” – 1970 metais Lietuvos TSR Žurnalistų sąjungos išleista knygelė. Kviečiame susipažinti su to meto jumoru, koks keistas ar nepatrauklus jis mums atrodytų šiandieną. Tik nepamirškime – iš tokio ir panašaus jumoro kilo visas šiuolaikinis Lietuvos jumoro pasaulis…

Muzikos mokyklos mokytojas, gatvėje sutikęs vieno savo mokinio motiną, paklausė:
– Kam jūs verčiate savo sūnų mokytis muzikos? Juk jis visiškai neturi klausos!
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Jis ir nesiruošia klausytis: jisai juk pats gros.
***
– Kaip aš norėčiau tapti kino aktore! – sako savo draugei iššaukiančios išvaizdos mergina, išėjusi iš kino teatro. – Apie mane visas pasaulis kalbėtų.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Nejaugi tau neužtenka, kad apie tave šneka visa mūsų gatvė?!
***
Prie viršininko durų trypčiodamas žmogelis atsidūsta ir sako:
– Kaip gaila, kad šiandien viršininkas NEPRIIMA.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Tai gal jis pats duoda?
***
– Kai tik vyras nuvažiuoja į kolektyvinį sodą, tai ir dingsta iki išnaktų – nuogąstauja pilietė.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Jis tikriausiai su Ieva uždraustus obuolius valgo.
***
Kolūkio pirmininkas bara agronomą:
– Pats darbymetis, rankų trūksta… O kodėl gi jūsų žmona neina į darbą?
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Jūsiškei bus nuobodu vienai.

***

Nebe pirmos jaunystės, smarkiai išsidažiusi mergina išlipo mažoje stotelėje. Atsargiai sėsdama į vieno kolūkiečio vežimą, ji paklausė:
– Ar šis arklys nesibaido?
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Jis atgal nežiūri.
***
Bičiuliai, atėję aplankyti savo bendradarbio, pamatė ligonį lovoje gulintį su kepure.
– Kam tau ta kepurė? – paklausė vietos komiteto pirmininkas.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– O kaip gi kitaip jis pasisveikins, kai ateis gydytojas?
***
– Koks nuostabiai gražus ir širdžiai brangus Palangos kurortas! – džiaugiasi dvi moteriškės.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Ir man brangi Palanga: po du rublius privatininkui į parą už lovą moku…
***
– Aš neturiu laimės moterų tarpe, – skundėsi vienas senbernis.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Nenusimink, brolau, tai tavo laimė.
***
– Kokia aš nelaiminga! Kaip katė ištisas dienas tupiu namuose, – skundžiasi žmona.
– O aš, – atšauna vyras, – su reikalais per dienų dienas lakstau liežuvį iškišęs kaip šuo.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Neveltui žmonės sako, kad judu gyvenate, kaip šuo su kate.

***

Po pietų svečias atsistoja ir paspaudžia šeimininkei ranką:
– Labai dėkingas. Jaučiuosi tarsi pavalgęs pirmos klasės restorane.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– O ji tuos pietus ir ima iš restorano.
***
– Šiandien daug kalbama apie pasiaukojimą! – kalbasi prie restorano sustoję vyrai. – O ar jūs žinote, kas tai yra pasiaukojimas?
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Kai visi geria, o vienas moka.
***
Vienas žvejys grįžo iš paupio gerokai išgėręs. Susitikęs kaimyną, pasigyrė:
– Žinai, mūsų upėje mačiau bebrą.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Netikėk. Jis vandeny pamatė savo atvaizdą.
***
– Malonu matyti, kai į kultūros namus renkasi darbininkai! – sako vienas kultūros veikėjas kitam.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Taip! Dabar ten remontas!
***
Perskaičius teatre naują pjesę, aktoriai pradėjo karštai ginčytis.
– Šioje pjesėje nėra jokios intrigos! – sušuko vienas.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Intrigos prasidės skirstant vaidmenis.

***

– Mano Vyturėliui tiktai du su puse mėnesio, ir jis jau sėdi, – sako viena moteriškė kitai.
Čia priėjo Kindziulis ir paklausė:
– Už ką?
***
Vieno Dzūkijos kolūkio kolūkiečiai kalbasi:
– Ką tu ir sakyc, man šiais metais visas bulbas šarnai nukasė.
– Ir kap gi nuog jų apsisaugoc, kad bulbių neknistų?
Čia priėjo Kindziulis ir sako:
– Ogi nereikia bulvių sodinti.

***
Žmogus su lagaminu rankoje paklausė praeivį:
– Jeigu aš eisiu šia gatve, ar ten bus traukinių stotis?
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Ar eisit, ar neisit, ji ten vis vien bus.
***
Į batų krautuvę įėjo žmogelis.
– Uždarykit duris! – paprašė jo pardavėja. – Juk ne vasara. Gatvėje šalta.
Čia priėjo Kindziulis ir paklausė:
– O kai uždarys duris, bene nuo to gatvėje bus šilčiau?
***
Kindziulis su kitais turistais keliavo po Čekoslovakiją. Prahoje gidas, parodęs seną pastatą, tarė:
– Dabar mes praeiname pro seniausią miesto alinę.
Čia prie gido pribėgo Kindziulis ir paklausė:
– O kodėl praeiname?

***

– Vakar mano sūnus iššoko iš ketvirto aukšto ir liko visai sveikutėlis.
– Nejaugi?
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Jie gyvena naujame name, o statybininkai ligi trečio aukšto paliko šiukšlių krūvą…
***
Vienoj įstaigoj vyksta rimtas susirinkimas. Vyrai rėžia kalbas. Staiga prasiveria durys ir įeina Kindziulis, nešinas santechnikos įrankiais:
– Atsiprašau, man paskambino, kad čia kažkur liejasi vanduo…
***
– Vos spėjau įsėsti į traukinį, ir jau pinigus ištraukė, – ašaroja moteriškė.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– O ko lauks? Juk čia greitasis traukinys.
***
M. Gorkio pjesės “Dugne” spektaklio metu pirmoje parterio eilėje sėdi du žiūrovai ir giria Barono vaidmens atlikėją.
– Nuostabus aktorius! Kaip jis puikiai vaidina girtą!
Čia prie besikalbančių palinko Kindziulis ir tarė:
– Nuostabiai! Aš netgi degtinės kvapą užuodžiu.
***
Būrelis vyrų šnekučiuojasi apie orą.
– Kad dar palytų toks šiltas lietutis, tai viskas bematant iš žemės išlįstų.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Žmogau, ar pasiutai? Prieš porą dienų savo uošvę palaidojau…

***

– Nosinės kamputyje užmezgiau mazgelį ir pamiršau, ką turėjau prisiminti.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Tur būt, išskalbti ją.
***
– Kodėl tu toks nuliūdęs atsikėlei? – paklausė žmona vyrą.
– Sapnavau, kad uošvė įkrito į šulinį ir prigėrė.
– Bet juk tai sapnas…
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Jis todėl ir liūdi, kad tai buvo tik sapnas.
***
Stipriai kauštelėjęs pilietis atsitrenkė į praeivį.
– Ar žmogaus nematai? – pasipiktino užkliudytasis.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Priešingai: jis jus mato dvigubą, todėl norėjo praeiti pro tarpą.
***
Teisėjas kaltinamajam rūsčiai sako:
– Jau trečią kartą, pilieti, esi sulaikytas vagiant. Ką visa tai reiškia?
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Tai reiškia, kad jam trūksta patyrimo.
***
– Skaityti ir kritikuoti lengva, bet pamėginkite parašyti, – pasakė rašytojas kritikui.
– Rašyti ir skaityti lengva, bet jūs pamėginkite kritikuoti! – atsikirto kritikas.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Rašyti ir kritikuoti lengva, bet jūs, draugužiai, pamėginkite perskaityti.

***

Vienas oratorius savo draugų ratelyje karštai kalbėjo:
– Nelaimingas pasaulis! Tarp dešimties žmonių jūs rasite devynis kvailius ir vieną dykaduonį.
Čia priėjo Kindziulis ir paklausė:
– O kokiai kategorijai priklausote jūs pats?
***
Kartą susitiko du alaus pardavėjai:
– Ar daug parduodi alaus? – paklausė pirmasis.
– Nedaug. Porą statinių per dieną.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Pilk pilnesnius bokalus – parduosi daugiau.
***
– Jeigu dar kartą taip prisigersi, aš visam laikui išeisiu iš namų, – pareiškė žmona vyrui.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Šitos šventės, mieloji, jis seniai laukia.
***
– Nesuprantu, vos du mėnesiai vedęs, o jau pats siuviesi sagą į lietpaltį.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Bet tai ne jo lietpaltis, o žmonos.
***
– Kur tu buvai iki šiol? – užsipuola vyras.
– Argi gudrus vyras gali klausinėti, kur buvoja jo žmona ir ką ji veikia?
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Gudrus vyras niekada neturi žmonos.

***

– Kodėl tu nevedi Birutės?
– Kad ji nieko neturi.
– Po vestuvių turės…
– Ką?
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Tave.
***
Kalbasi du vyriškiai:
– Kur pirmiausia eina moterys, atvykusios Palangon?
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Į univermagą.
***
– Ak, kaip pavargau šiandien kepindamasis saulėje, – skundžiasi vyriškis.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Nesijaudink, grįžęs įstaigon, pailsėsi.
***
– Ar gali be pertraukos dvi dienas lyti? – kažkas paklausė.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Negali, nes tarp jų yra naktis.
***
– Mano vyrui taip vykusiai pritaikė akies protezą, kad jo nebegalima atskirti nuo sveikosios akies, – giriasi moteriškė savo draugei.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Vargšas žmogus. Jis greit neteks paskutinės akies.

***

Vyrai kalbasi apie savo žmonas.
– Pasakyk, kokia žmona gali padaryti vyrą laimingą?
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Svetima.
***
Muzikiniame festivalyje kalbasi du abstrakcionistinės muzikos gerbėjai:
– Iš kur šis maestro, taip nuostabiai dirigavęs Donatonio kūriniams?
Čia priėjo Kindziulis ir paaiškino:
– Tai miesto eismo reguliuotojas!
***
Prie Vilniaus filharmonijos dviese kalbasi:
– Mūsu filharmonija visai nebloga vieta maloniai laikui praleisti…
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Taip, būtu nebloga, jei ne ta muzika…
***
Du senberniai plaukioja savo jaunystės prisiminimuose:
– Moterys ant rankų mane nešiojo! – giriasi vyresnis amžiumi.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Dabar aišku, kodėl tu toks sunešiotas.
***
– Sako, nuo svetimų pagalvių plaukai plinka.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Reikia atsinešti savas.

***

Kartą viena žmogus paklausė savo pažįstamą advokatą:
– Kodėl kaltinamasis teismo sprendimą išklauso stovėdamas?
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Todėl, kad po to teks ilgai sėdėti.
***
Pas butų valdytoją įbėga susinervinęs žmogus:
– Kai lyja lietus, į mano butą teka vanduo!Kiek laiko tai bus?!
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Iš kur jis gali žinoti? Jis gi ne meteorologas.
***
Vienas pilietis pasakė:
– Protingieji išgalvojo aforizmus, kad kvailiai juos kartotų.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– O iš kur ištraukei šį aforizmą?
***
Nagrinėjama skyrybų byla.
– Keistas dalykas! – sako viena moteris kitai. – Išskyrimas kainuoja žymiai brangiau, negu vedybos.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Vertingesnis daiktas – brangesnis.
***
– Draugas direktoriau! Kaip jūsų statybos valdyboje vystoma meno saviveikla? – klausia korespondentas.
– Visi dainuoja.
– O kada būtų galima apsilankyti repeticijoje?
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Atlyginimų išmokėjimo dienomis.

***

Prie knygyno kalbasi du poetai.
– Mano eilėraščiai pergyvens mane!
Čia priėjo Kindziulis ir paklausė:
– Nejaugi iš tiesų tamsta taip greit mirsi?
***
Perone prie stoties budinčiojo pribėga uždusęs vidutinio amžiaus vyriškis.
– Sakykite, skubiai klausia jis, – ar iki traukinio išėjimo aš dar spėsiu atsisveikinti su žmona?
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Priklauso nuo to, kaip seniai jūs susituokę.
***
– Matot, kaip jiems pranešimas patiko, – giriasi pranešėjas, dvi valandas skaitęs pranešimą. – Kaip ploja!
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Iš džiaugsmo, kad baigėt.
***
Miesto parke ant suoliuko sėdi jauna porelė. Aplinkui – nė gyvos dvasios.
– Pagaliau mes vienu du, – sako vyrukas.
Čia priėjo Kindziulis…
***
Vieną pilietį, oficialiai neišsiskyrusį su pirmąja žmona ir susituokusį su antra, pažįstamas paklausė:
– Ar tu žinai, kokia bausmė gresia už daugpatystę?
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Dvi uošvės.

***

Blaivykloje pilietis teisinasi:
– Seržante, juk mes išgėrėm tik vieną butelį keturiese.
– Ir nuo vieno butelio taip pasigėrėte?
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Matot, anie trys buvo abstinentai.
***
– Matyt, senti pradedu, nekantrus pasidariau.
– Kantrybę galima užgrūdinti.
– Kaip gi?
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Stokite į eilę telefonui įsivesti.
***
Gamtos mylėtojas skundžiasi:
– Kasmet vis mažiau matome gandrų!
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Nieko nuostabaus. Vis tiek jais niekas nebetiki…
***
Lektorius kalbėjo ilgai, berdamas citatą po citatos.
– Na, kaip jums patiko paskaita? – pertraukos metu paklausė jis vieną klausytoją.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Labai sausa, nors joje daug šaltinių.
***
– Sako, genialumas – tai liga.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
– Jums nėra ko bijoti: atrodote visiškai sveikas.