Cholesterolio reabilitacija

Kodėl patariama nevalgyti vištos odos? Todėl, kad pavydima jums jūsų gražios odos, kurioje yra daug …cholesterolio :) Cholesterolio daugiausia organizme yra kepenyse, žarnyne ir … odoje.

Daugumai žmonių, išgirdus žodį „cholesterolis“, sąmonėje greta įsitaiso ir žodis „aterosklerozė“. Kodėl taip yra? O gi todėl, kad metai iš metų mums į galvą kalama, kad šie du žodžiai yra neatsiejami – jei kraujyje yra per didelis kiekis cholesterolio, tai bus ir aterosklerozė. Bet ar iš tiesų taip yra?
Cholesterolis – steroidų grupės organinė riebalinė medžiaga. Pagal cheminę struktūrą jis priklauso spiritams.

Dvidešimto amžiaus pradžioje grupė rusų mokslininkų su N.Aničkovu priešakyje atlikinėjo bandymus su triušiais, šerdami juos gyvulinės kilmės maistu. Liūto dieta pavaišinti triušiai neilgai išlaikė gyvastį savyje, o skrodimas parodė, kad mirties priežastimi buvo kraujagyslių užsikimšimas. Analogiškus bandymus, tik su makakomis (macaca mulatta lot.), atlikinėjo ir Vakaruose. Nuosėdos ant koronarinių arterijų sienelių savyje turėjo cholesterolio ir kalcio druskų, ir labai priminė žmogaus aterosklerotinius kraujagyslių pažeidimus. Nors žolėdžius triušius ar makakas, maitintus mėsa, negalima laikyti cholesterolio poveikio adekvačiu modeliu visaėdžiui žmogui (kas atsitiks, jei karvę pradėsime šerti mėsa, o žmogų šienu – spėkite patys), bet šie bandymai buvo panaudoti kaip pagrindas „cholesterolio“ teorijai, kuria remiantis teigiama, kad aterosklerotinių plokštelių priežastis yra cholesterolio prasiskverbimas į kraujagyslės sienelę. Ši teorija apsigyveno pasaulinės visuomenės protuose ir pagimdė ilgaamžę baidyklę. Nežiūrint į begalę duomenų, paneigiančių ją, ir į visuotinai žinomą cholesterolio reikšmę organizmui, daugelis gydytojų ir jų pacientų įsitikinę: aterosklerozės ir jos sukeliamų ligų profilaktikai būtina atsisakyti maisto produktų, kuriuose šios medžiagos yra daug. O jeigu aterosklerozė jau prasidėjo, tai būtini preparatai, mažinantys cholesterolio kiekį organizme.

Termino „aterosklerozė“ kilmė – du graikiški žodžiai: athere – košelė ir skleros – kietas. Charakteringas aterosklerozės požymis – cholesterolio plokštelių susidarymas ant vidinės kraujagyslės sienelės, kurios deformuoja kraujagyslę, sumažina jos skersmenį, tuo pačiu pablogindamos organų ir audinių aprūpinimą krauju. Išoriniai šios ligos požymiai – skausmai, organų funkcijos sutrikimai, pradeda pasireikšti tik tada, kai kraujagyslė užkemšama 75%. Aterosklerozė – procesas, kuris yra pagrindas daugeliui kraujo apytakos sistemos ligų – išemija, miokardo infarktas, smegenų insultas, kojų gangrena …

 

Mirtingumas nuo insultų ir kraujagyslių – širdies susirgimų jau seniai pirmauja pasaulyje, nežiūrint į visus mokslo ir technikos pasiekimus. Postūmiu tirti aterosklerozę buvo gydytojų stebėjimai, atlikti 1950 metų JAV – Korėjos kare. Pusė tuo metu 20-21 metų amžiaus žuvusių karių turėjo širdies kraujagyslių aterosklerozę ir kai kurių kraujagyslės buvo  50% padengtos cholesterolinėm plokštelėm. Nuo to laiko ir prasidėjo „cholesterolio bumas“ JAV. Nuo 1988 dosniai finansuojama kovos su ateroskleroze  programa. Nuo to laiko daug dėmesio skiriama cholesterolio biocheminiams tyrimams ir dietoms, kurios modifikuojamos pagal naujausias mokslo rekomendacijas. Kvaili kvailiams ėmė net ant mineralinio vandens etikečių rašyti „Nėra cholesterolio“, nes cholesterolis tapo siaubu Nr.1.

Ryšys tarp cholesterolio kiekio ir jo koncentracijos kraujyje neįrodytas. Priešingai, ne kartą įrodyta, kad cholesterolis maiste ir cholesterolis esantis cholesterolio plokštelėse – du visai skirtingi cholesteroliai. Buvo daromi bandymai su sveikais savanoriais, kurie keletą mėnesių vartojo daug cholesterolio turintį maistą, tačiau nė pas vieną nebuvo pastebėtas cholesterolio padidėjimas kraujyje. Atvirkščiai – šalyse, kurių gyventojai badauja ir maisto racione mažai cholesterolio kraujyje kiekis padidintas. Badaujant, esant dideliems fiziniams krūviams, emocinei įtampai ir vartojant nepilnavertį baltymų atžvilgiu maistą aterosklerozė vystosi daug greičiau. Tai buvo aišku ir iki „bumo“ – daugelis fašistinių konclagerių kalinių sirgo sunkia aterosklerozės forma. Skrodimai parodė, kad jaunų kalinių, kurie su maistu negavo cholesterolio, aterosklerozė buvo sunkios formos.

  Terminai „gerasis“ ir „blogasis“ cholesteroliai atsirado tada, kai buvo atrasta, kad lipoproteidų (baltymų-lipidų kompleksai) atskiros klasės skirtingai dalyvauja aterosklerozės susidaryme. Hidrofobinės cholesterolio molekulės netirpsta vandenyje ir kraujo plazmoje –  kraujas perneša jas tik lipoproteidų sudėtyje, liposomose, kurių išorinį hidrofilinį sluoksnį sudaro baltymai , o vidinį hidrofobinį – lipidai ir cholesterolis. Viena tokia mikrokapsulė gali savyje turėti iki 1500 cholesterolio molekulių. Cholesterolis, surištas su žemo ir labai žemo tankio lipoproteidais, imtas vadinti „bloguoju“, o surištas su didesnio tankio daug  stambesnėmis lipoproteidų molekulėmis – „geruoju“. „Blogojo“ cholesterolio mažinimas maiste  tapo pagrindine aterosklerozės profilaktikos priemone ir strateginiu tikslu.

Nežiūrint į tai, kad maisto cholesterolis neturi tiesioginio ryšio su ateroskleroze ( o jei ir turi, tai greičiausiai priešingą, nei teigiama dabar), pagrindinė ir būtina gydytojų rekomendacija aterosklerozės profilaktikai ir gydymui – cholesterolio turinčio maisto atsisakymas  dietoje – kiaušiniai, lašiniai …, gyvulinius riebalus keisti augaliniais. Taip pat rekomenduojami statinai – pagrindiniai ir stebuklingi (taip sako jo pardavėjai ir gamintojai) vaistai „nuo cholesterolio“. Statinai – medžiagos, specifiškai slopinančios 3-hidroksi-3-metilglutaril KoA reduktazės, fermento, būtino cholesterolio sintezei jau pirmame etape, aktyvumą. Šiame sąraše lovastinas (mevakor), pravastatinas (pravakol), simvastinas (zokor), fluvastinas (leskol), atorvastatinas (lipikor). Ir šis sąrašas nuolat plečiasi, nežiūrint į tai, kad klinikinė praktika rodo jų neefektyvumą – greičiau žalą.

Rovustatiną D.Britanijoje naudojo daugiau kaip 100 000 pacientų. Dažnos komplikacijos –  raumenų atrofija ir inkstų nepakankamumas, buvo jo išėmimo iš rinkos priežastimi. 2001 metais Vokietijos kompanija Bayer nustojo prekiauti cerivastatinu dėl miopatijos ( raumenų susitraukimo funkcijos sutrikimas) ir mirties atvejų. Iki 2003 rugpjūčio šiai firmai buvo pateikta daugiau kaip 7800 ieškinių. FDA (maisto ir vaistų kontrolės komisija JAV), leidusi prekiauti šiuo preparatu 1997 metais, neseniai pareiškė, kad mirtingumas nuo cerivastatino 16-18 kartų didesnis , negu nuo kitų statinų grupės vaistų. Kitaip sakant, tikimybė mirti nuo cholesterolio mažinimo – užprogramuota iš anksto. Miopatija apima ne tik kojų ar rankų raumenis – širdis irgi raumuo ir jo aprūpinimas krauju, esant aterosklerozei, sutrinka pirmiausiai. Straipsniai apie statinų abejotiną naudą Amerikos kardiologijos žurnale yra nuslopinami daugybe nupirktų autorių straipsniais, kad statinai yra naudingi. Pinigai už statinus – milžiniški ir kas jų taip lengvai atsisakys? Geriau maitinti rašeivas ir auginti „baubą“ cholesterolį toliau, kad šis  farmacinio tešmens spenis neužtrūktų – juk vien JAV statinus naudoja 12-15 milijonai žmonių.

Statinai užblokuoja ne tik cholesterolio gamybą ląstelėje, bet kitus gyvybiškai svarbius ląstelei komponentus: dolicholus, ubichinonus. Kas bus, kai blokuojama ubichinono gamyba? Ląstelė, jei jo truks organizme, pereis į anaerobinį režimą, o tai jau artėjimas link onkologinių susirgimų.

Aterosklerozės kilmė ir vystymosi mechanizmas lig šiol galutinai neišsiaiškintas. Iki šiol nėra nei patikimos gydymo nuo aterosklerozės metodikos, nei jos profilaktikos. Kodėl medicina bejėgė prieš šią ligą? Pirmiausia dėl savo stereotipinio mąstymo, aklo tikėjimo autoritetais ir dėl …farmacininkų ir dietologų interesų. Negalima teigti, jog tiesa apie cholesterolį nuo visuomenės yra slepiama – ji paprasčiausiai nėra propaguojama.

Aterosklerozės formavimosi procese kraujagyslės sienelės būklė turi ne mažiau reikšmės, nei lipidų apykaitos sutrikimai. Nepakeičiamos amino rūgšties metionino apykaitos tarpinis produktas yra homocisteinas. Kai jis dėl vienokių ar kitokių priežasčių (pvz. sutrikus fermentų gamybai) ima kauptis organizme ir pažeidžia kraujagyslės sienelės vidinę pusę. Endotelio plyšimus organizmas stengiasi „užlopyti“ cholesteroliu ir kitais lipidais. Kol visuotinai priimta „cholesterolinė teorija“ apie aterosklerozės kilmę, tol gydytojai ir pacientai, priešingai faktams, organizmo biochemijai ir sveikai logikai, žūtbūtinėje kovoje prakaituoja su medžiaga, be kurios gyvybė – negalima.

  Spręskite patys ar cholesterolis jums priešų priešas ar neįkainojamas draugas:

Žmogaus organizme yra 80% endogeninio cholesterolio, kuris sintetinamas kepenyse ir lastelėse, nepriklausomai nuo maisto sudėties ir neturi nieko bendro su cholesteroliu lėkštėje. 1-2 gramai cholesterolio su maistu kasdien – minimali įtaka procesams, vykstantiems organizme.

Motinos piene – 1mg cholesterolio 1 ml pieno, jame yra ypatingas fermentas, padedantis vaiko organizmui tą cholesterolį įsisavint. Vaiko organizmui būtinas cholesterolis pilnaverčiui smegenų, nervų sistemos, skeleto, kaulinių audinių, imuninės sitemos vystymuisi ir metabolizmui.

Iš fiziologinės pusės žiūrint, suaugusio organizmas nuo vaiko, beveik nesiskiria, o pagyvenusio žmogaus organizmas – reikalauja dar didesnio cholesterolio kiekio dėl pablogėjusio jo įsisavinimo. Riebalų ir cholesterolio apribojimas  vaikų, paauglių, suaugusių ir pagyvenusių maiste  – viena iš vaikų vystymosi sutrikimo priežasčių, priešlaikinio suaugusiųjų senėjimo ir ligų priežastis, ir ankstyvos mirties nuo degeneratyvinių pakitimų pas pagyvenusius žmones priežastis. Procesas link kapinių pagreitėja, jei dieta be riebalų papildoma cholesterolio kiekį kraujyje mažinančiais vaistais.
 
Cholesterolis yra lytinių hormonų androgeno, testosterono, estrogeno, progesterono sintezės pagrindas. Nevaisingumas, amenorėja, menstruacijų sutrikimai, impotencija, frigidiškumas, ankstyvas klimaksas, lytinių organų ligos – visa tai dietos su stipriai sumažintu riebalų kiekiu ir vaistų nuo cholesterolio pasekmė.

Cholesterolis – bazė susidaryti tulžiai, kuri būtina virškinimui, įsisavinimui ir nepakeičiamų riebalų asimiliacijai iš maisto. Riebalų ir cholesterolio iš maisto trūkumas – žemojo tankio cholesterolio kiekio padidėjimo kraujyje ir didelio tankio cholesterolio sumažėjimo jame priežastis, akmenligės tulžies pūslėje priežastis (nepanaudota tulžis riebalų skaidymui sudaro smėlį ir akmenis iš tulžies druskų)

Cholesterolis – antioksidantas, jis saugo vidines ląstelės struktūras nuo ardančių laisvųjų deguonies radikalų.

Cholesterolis būtinas žarnyno gleivinės normaliam funkcionavimui (ne „activijas“ reikia pirkti, o pirmiausia susirūpint ar pakankamai naudojate savo mityboje įvairių riebalų). Dieta be riebalų padidina toksinų įsiurbimą iš žarnyno į kraują.

Kiekviename antinksčių žievės grame yra 1 mg cholesterolio. Kam tiek daug? Joje gaminami steroidiniai hormonai sintetinami iš cholesterolio – kortikosteroidai ir lytiniai hormonai dalyvauja medžiagų apykaitos reguliacijoje. Kortikosteroidai įtakoja daugelį procesų organizme, tame tarpe ir adaptaciją stresams.

Kiekviename galvos smegenų ir nervinių audinių grame yra 2 mg cholesterolio. Cholesterolis būtinas serotonino receptorių veiklai smegenyse, serotonino deficitas surištas su depresija, agresija ir savižudybėmis.

Vitaminas D sintetinamas įtakojant saulės šviesai iš cholesterolio. Vitaminas D, o tai reiškia ir cholesterolis, būtinas vaiko augimui, kaulų regeneracijai ir mineralizacijai, normaliai nervų sistemos veiklai, insulino gamybai, mineralinių medžiagų apykaitai, imunitetui, dauginimosi organams.

Mažytis statistinis pavyzdėlis: Prancūzijos gyventojų statistinė vidutinė gyvenimo trukmė ilgesnė už JAV gyventojų, tačiau cholesterolio kiekis kraujyje pas prancūzus yra didesnis. Manote prancūziškasis cholesterolis “kultūringesnis” ir ant kraujagyslių sienelių nesėda?

Dar keletas statistinių faktų:

2006 metų gruodį įvyko viena iš „cholesterolinių“ sensacijų, kuri ėmė kelti grėsmę daugiamilijardiniam statinų (vaistai, mažinantys „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje) bizniui. Anksčiau sukurtas „Ilgaamžiškumo genų projektas“ nutarė išstudijuoti choleterolio kiekį pas ilgaamžius – žmones pragyvenusius daugiau kaip 100 metų. Šis Alberto Enšteino vardo koledžo  pradėtas projektas ištyrė 158 žmones Europoje, daugiausia žydus, genetiškai daugmaž vienodą vienodą etninę grupę, nuo 95 iki 105 metų amžiaus. Pasirodė, kad pas visus ilgaamžius  buvo padidintas „blogojo“ cholesterolio kiekis, lokalizuoto labai stambiose cholesterolio dalelėse, chilomikronuose. Papildomas europietiškųjų žydų nuo 75 iki 85 amžiaus  tyrimas aptiko griežtą koreliaciją tarp stambių lipoproteininių dalelių kraujyje ir intelektualių gebėjimų senatvėje. Tyrimų rezultatai, publikuoti Amerikos neuropatologų federacijos žurnale „Neurology“ 2006 metais gruodžio 26 dieną, sukėlė sensaciją daugelyje laikraščių ir žurnalų. Tuo metu  farmacinė kompanija „Pfizer“, besiruošianti į rinką išleisti naują anticholesterolinį preparatą, sustabdė laikinai jo išleidimą. Kompanijos atstovas pareiškė, kad: „Žmonės nori išsaugoti savo intelektą senatvėje ir išvengti Alzhaimerio ligos, netgi jei tai susiję su nedideliu širdies ligų rizikos padidėjimu.“  Stambus farmacijos biznis šį kart susidūrė su blaiviu mąstymu. JAV 2003 metais pinigų kiekis išleistas vaistams viršijo pinigų kiekį išleistą maistui. Tokią masinę cholesterolinę psichozę gali išgydyti tik laikas.

Olandijos gerontologai 1986 metais savo stebėjimo objektu pasirinko Leideno miesto gyventojus. Iš 105 000 miesto gyventojų, 1285 iš jų buvo virš 85 metų amžiaus. Vidutinis jų amžius buvo 89 metai. 10 metų bėgyje šiems senoliams buvo tiriamas cholesterolio kiekis kraujyje. Tiriamuosius suskirstė į tris grupes – < 5 mmol/l, 5-6,2 mmol/l ir virš 6,2 mmol/l. Per tą dešimtmetį nuo vėžio, širdies -kraujagyslių ligų, infekcijų ir kt priežasčių numirė truputį mažiau nei pusė tiriamųjų. Mirtingumas nuo širdies – kraujagyslių ligų buvo vienodai pasiskirstęs visose trijose grupėse, nepriklausomai nuo cholesterolio kiekio kraujyje. Tačiau mirtingumas nuo vėžio ir infekcijų buvo mažesnis tose grupėse, kuriose cholesterolio kiekis buvo padidintas. Mažiausias buvo grupėje su maksimaliu cholesterolio kiekiu kraujyje.
 
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) nustatytos bendrojo cholesterolio normos kraujyje ne daugiau kaip 5,2 mmol/l. Tokias normas nustatė medikai. Biologai gi kalba šiek tiek kitaip, jų norma  7,2 mmol/l. Kodėl nesutampa nesunku nuspėti – kuo mažesnė norma, tuo daugiau statinų vartotojų. Be to, PSO normos visiškai neįvertina galimų nacionalinių skirtumų. Norvegijoje, šalyje, kurioje žmonės pasižymi geros sveikatos rodikliais, 90% žmonių virš 45 metų amžiaus patenka į rizikos grupę, netgi 40% norvegų, jaunesnių kaip 20 metų pateko į rizikos grupę. Nekvepia absurdu?

Kitas tyrimas, atliktas Prancūzijoje su grupe senų moterų, gyvenusių senelių namuose. Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 82,2 metai. Cholesterolio koncentracija jų kraujyje nuo 4 iki 8,8 mmol/l. Buvo tiriama penkis metus. Per tą laiką numirė 52 iš 92 moterų. Didžiausias mirtingumas buvo tų, kurių cholesterolio kiekis kraujyje buvo žemas. Minimalus mirtingumas, kurių kraujyje cholesterolio buvo apie 7 mmol/l. Tyrimo autoriai spėjo, kad padidintas cholesterolio kiekis seniems žmonėms pagerina cheminius ir fizinius ląstelių membranų parametrus.

Evoliucija nėra kvaila – jei cholesterolis būtų toks kenkėjiškas sveikatai, ji seniai būtų atsijojusi visus individus su aukštu cholesterolio kiekiu kraujyje– jie būtų paprasčiausiai išmirę, tačiau jie ne tik nedingo nuo žemės paviršiaus, bet ir sėkmingai perdavė mums savo genus su gebėjimu sintetinti senstant organizmo reikmėms dar didesnį cholesterolio  kiekį.

O dabar sukluskite, svarbus momentas

Kinijos Universiteto Honkonge mokslininkai, vadovaujami  daktaro Zhen-Yu Chen, 238-tajame Amerikos chemikų draugijos kongrese 2009 metais padarė pranešimą, kuris sukėlė audringas diskusijas. Pranešimo tema – oksicholesterolis (trečia visiems žinomo cholesterolio forma – 7 beta-hydroxycholesterol, 7-ketocholesterol, and 5 beta, 6 beta-epoxycholesterols) ir jo poveikis žmogaus organizmo širdies-kraujagyslių sistemai. Eksperimentais jie įrodė, kad cholesterolis, į kurio molekulė prisijungė deguonies atomą, k
Kai kas panašaus įvyksta ir su augaliniais riebalais juos specialiai apdorojant. Veikiant aukštai temperatūrai jų molekulės jungiasi su vandenilio atomais – skysti riebalai virsta kietais. Taip gaunami margarinai, arba taip vadinami kulinariniai riebalai, kuriais maisto pramonė pakeičia brangesnius natūralius aliejus ar taukus. Tokie transformuoti riebalai yra kenksmingi žmogaus sveikatai.

Dar šiek tiek faktų apie cholesterolį, kurie kalba priešingai, nei dietologijos specialistai:

1991 metų kovo 28 dieną autoritetingas medicinos žurnalas „ The New England Journal of Medicine“, leidžiamas Bostone ir skirtas plačiam gydytojų-praktikų ratui, publikavo profesoriaus, žinomo gastroenterologo Fredo Kerno straipsnį keistoku pavadinimu „Normalus cholesterolio kiekis 88-mečio kraujyje, kuris kasdien suvalgo po 25 kiaušinius“. Netruko straipsnio trumpinį perspausdinti ir kiti laikraščiai.

Prof. F.Kernas vadovavo Kolorado Universiteto katedrai. 1990 metais jam pranešė apie vyrą, kuris po žmonos mirties gyveno senelių namuose Denveryje. Medseserys, jam prašant, nupirkdavo jam kasdien po 20-30 kiaušinių. Jis juos virdavo skystai ir per dieną valgydavo juos papildomai prie duodamo senelių namuose maisto. Pagal jo asmeninio gydytojo liudijimą, jis taip maitinosi jau  15 metų, o draugų tvirtinimu – dar ilgiau. Tai buvo inteligentiškas ir išsilavinęs žmogus. Jo ūgis buvo 187 cm, svoris 82 kg ir bendras fizinis stovis buvo puikus. Širdies, inkstų ir arterijų stovis nenukrypęs nuo normos. medicinos kortelė liudijo apie daug kartų atliktus cholesterolio tyrimus, ir visi jie buvo normos ribose, nuo 3,88 iki 5,18 mmol/l kraujo. Tai buvo žemiau vidutinio amerikiečių rodiklio. Genetinio ilgaamžystės paveldėjimo nebuvo – tėvas mirė 40-ties, motina – 76-rių.

Vidutinio dydžio kiaušinis turi apie 75 kilokalorijas. 25 kiaušiniai – 1900 kkal. Viename trynyje yra apie 250-300 mg cholesterolio. Herojus vartojo nuo 6250 iki 7500 mg cholesterolio kasdien, tai yra 20 kartų daugiau, negu rekomendavo dietologai. Sprendžiant iš jo savijautos, tai jo organizmui buvo naudinga.

Tyrėjus domino: kurgi dingsta visas tas perteklinis cholesterolis? Pacientas sutiko kuriam tai laikui tapti „bandomu triušiu“ ir laike dviejų mėnesių gydytojai jam į maistą papildomai dėjo nedidelį kiekį žymėto radioaktyviais vandenilio ir anglies izotopais cholesterolio. Kartu su juo sutiko eksperimente dalyvauti dar 11 savanorių nuo 30 iki 60 metų amžiaus, 18 dienų vartojusių ne mažiau penkių kiaušinių (apie1000 mg cholesterolio virš normos). Kontrolinė grupė maitinosi standartiškai.

Bandymuose buvo fiksuojamos visos cholesterolio frakcijos.

Bandymų rezultatai parodė, kad nei pas 88 metų senuolį, valgiuso po 25 kiaušinius per dieną, nei pas valgiusius po penkis, nebuvo cholesterolio kiekio padidėjimo kraujyje. Pagal žymėtąjį cholesterolį buvo nustatyta, kad maisto cholesterolis apie 20% sumažino cholesterolio sintezę kepenyse (o tai reiškia, kad kepenys turėjo daugiau pajėgumų užsiimti kita, naudingesne veikla).

Cholesterolio perteklius buvo perdirbamas kepenyse į tulžies rūgštis ir buvo išskiriamas su tulžimi į žarnyną ( nuo ko virškinimas žmogeliui tik gerėjo). Senoliui, kuris valgė per daug cholesterolio, pastarasis paprasčiausiai buvo neįsisavinamas žarnyne ir keliaudavo lauk kartu su nesuvirškinta maisto dalimi. Kadangi cholesterolis netirpus vandenyje, jo įsiurbimas žarnyne – sudėtingas procesas.

Virškinimo sistema nesugebėjo susidoroti su tokiu pertekliumi ir cholesterolis keliavo per žarnyną tranzitu, kaip celiuliozė ar grybų pektinas. Didelis riebalų kiekis nespėjamas įsisavinti žmpgaus virškinimo sistemoje ir keliauja žarnynu tik sutepdamas jį ir dalinai lėtindamas kito maisto įsisavinimą (vengiantys riebalų storuliukai,  sukluskite!).

Šaltinis www.homosanitus.lt

Turėtų patikti

Posted in Skaitiniai, Viskas apie riebalus and tagged .

2 Comments

  1. Mažiau tikėkit tais straipsniais, o imkite ir patikrinkite. Paeksperimentavau ir dėjau ant tokių straipsnių. 5 savaitės tokio cholesterolio dietos ir 9.6 bendras, virš 7 blogojo cholesterolio. Nutraukus po 6 savaičių bendras 5.2, blogojo 3,6. Keitėsi TIK MITYBA. Nebekiškit tos propagandos.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.