Amžinasis konvejeris

Jei iš čiaupo bėga rudas vanduo, ką gi mes darome? Keičiame čiaupą? Ne. Problemos ieškome giliau, tai yra, vamzdžiuose.

Jei automobilis “netraukia”, gal reiktų pakeisti ratus? Nauji ratai – jėga! Deja, keisk nekeitęs, nuo to greitis nepadidės.

O štai socialinės darbuotojos vėl skundžiasi, kokius baisius, utėlėtus vaikus jos mato, girtų ir murzinų motinų rankose. Ir, taip, tokie vaikai reikalingi kitokios priežiūros, tačiau pati problemos šaknis neliečiama.

“Tai ne mūsų kompetencijoje” – atkirs eilinė socialinė darbuotoja.

“Ne mums su girtuokliais ir bomžais kovoti” – pridurs kita.

Tačiau iš tokios šeimos apimtas vaikas jokios problemos neišsprendžia. Asocialūs pasigimdys vėl, ir vėl vaiką utėlėmis apleis. Ir vėl atėmimas. Ir vėl naujas kūdikis. Ir vėl utėlės. Vėl paėmimas.

Aū, neatsibodo? Ar patinka toks Sizifo vertas darbelis?

Argi taip sunku suvokti, kad dabartinė sistema, valdžios žingsniai ir požiūris tuos bomžus ir gimdo? Tai amžinas konvejeris ir nieko nekeičiant, jis dirbs sau įprastu režimu.

Žinoma, paprasta: gamini asocialus, sukuri juos kontroliuojančias tarnybas, vaikus atiminėji ir taip visai šaliai rodai, kad kažką darai, kad rūpiniesi.

Kaip sakoma, pats problemą sukuri, o po to pats pasiūlai trumpalaikį jos sprendimą.

Svarbiausia, kad visur sukasi nemenkos sumos, tad, ar verta tokį konvejerį stabdyti? Niekaip. Lai juda taip ir toliau, visi įdarbinti, visi kovoja, gelbėja ir už tai atlygius gauna. Idealu.

Saulius Veržikauskas

Turėtų patikti

Hits: 65

Posted in Be cenzūros and tagged , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.