6 socialiniuose tinkluose paplitusios nuodėmės

Netempdami į naktį einame prie reikalo. Ką gi mes kartais darome feisbuke, ar kituose socialiniuose tinkluose, kas kitus žmones verčia apie mus susidaryti neigiamą nuomonę, o kartais net ir užblokuoti?

Viešai kentėti, bandyti iššaukti užuojautą

Graudūs post’ai, ašaras išspaudžianti muzika, paveikslėliai su širdį drąskančiais užrašais kartais užpildo kokio nors individo Sieną ir taip jis “pasauliui siunčia liūdną žinią”. Ypač svarbu, kad tokius seilėtus postus perskaitytų kuo daugiau žmonių, kad kuo daugiau laikintų, o komentaruose dėtų verkiančius ir atjaučiančius smailikus – pabaisas, liūdnus šunelius, katinėlius, kitokį minkštą ir švelnų žvėryną. Tokiam kentėtojui (dažniau – kentėtojai), kad ir menkiausias dėmesys sukelia kažkokį sunkiai paaiškinamą mazochistinį pasitenkinimą, o savo “kančiomis” ji gali įtikėti ir pati (pats) ir tada jos (jo) Sieną užpildys dar daugiau snarglėto – ašaroto turinio. Nepalaikinęs ar kitaip nesureagavęs skaitytojas verčiamas jaustis beširdžiu, nedėmesingu padaru. Jei paprasčiau, tai – emocinis teroras.

try

Savo paskyros naikinimas ir atstatymas iš naujo

Yra tokia grupė žmonių, kurie mano, o kartais bando pareikšti ir viešai, kad jie – menininkai, kad jų vidinis pasaulis neramus ir kintantis, eilinėms masėms nesuvokiamas, todėl jiems kartais privalu viską pradėti nuo nulio. Ir patogiausias būdas – panaikinti savo paskyrą, o po to, viską iš pagrindų permąsčius, tarsi feniksui atgimti iš naujo, tai yra, susikurti naują, jau “tobulesnę” asmeninę paskyrą. Dažniausia šie žmonės su tikru meniškumu ir galimybe kurti neturi jokio sąlyčio, tačiau jiems smagu žinoti, kad jų kvaili veiksmai, pasitelkus iškalbą, gali būti labai gražiai paaiškinami. Merginoms tokia nestabili emocinė būsena atleidžiama, vyrukams – niekaip.

Trolinimas

Žeminti labiausiai pažeidžiamus ir ne taip gražiai šnekančius, ne tokius “protingus”, kaip jis pats. Toks elgesys, vidinių užslėptų kompleksų išraiška: trolis, realiame gyvenime būdamas dideliu NULIU ar tik paprastu NIEKU bando atsigriebti socialiniuose tinkluose. Dažniausiai trolinami absoliučiai nepavojingi, ramūs, išmintingi žmonės, žinant, kad gyvenime tu jų nesutiksi ir į veidelį jie tau neužvažiuos. Rimtu veidu netgi galima naglai įrodinėti, kad du kart du yra trys. Troliai niekada nepriklausys normaliems žmonėms, kurie santykius aiškinasi gyvai. Dėl to jie ir vadinami – troliais. Tai bjauriausia, kas gali vaikščioti dvejomis kojomis ir turi dvi rankas. Tuo trolio panašumas į žmogų ir baigiasi.

Svetimas nuotraukas priskirti sau

Žinoma, negražių žmonių pasitaiko tikrai, tačiau tavo asmeninė nuotrauka, arba kitaip vadinamas – avataras, ikonėlė, nebūtinai turi vaizduoti žmogų. Pasirink medį, kirvį, gamtos vaizdelį, galų gale – šunį, bet dėti svetimą (dažniausiai puikiai atrodančią) nuotrauką ir ją priskirti savo “privalumams”, tai mažų mažiausia žema.

Suprasti galima tik tą žmogų, kuris yra kvailas, kaip bato aulas, nesugeba nieko protingo išstenėti, be to, yra labai negražus ir jam kito pasirinkimo tiesiog nėra: arba ką nors apgauti savo “susikurtu”, tai yra, pavogtu įvaizdžiu, arba amžiams pranykti iš socialinių tinklų ir su viltimi laukti, kad kas nors sukurtų naują tinklą – tinklą absoliutiems idiotams.

“Taginti” mažai pažįstamus žmones

Tikriausia, ne vienas ir ne kartą stebėjosi, kodėl jis yra “pažymėtas” kokioje nuotraukoje ar post’e, su kuriais neturi absoliučiai jokio ryšio. Šį reiškinį paaiškinti gana paprasta: tave pažymėjęs žmogus nori, kad tu apie jį sužinotum, kad įsilietum į diskusijas, laikintum, dalintumeis. Toks dirbtinis dėmesio atkreipimo būdas atitinka tuštinimąsį (šikimą) viešoje, pilnoje žmonių vietoje, kai visi aplinkiniai, nori – nenori į tave atsigręžia ir tu tiesiog per prievartą prikaustai jų dėmesį, tai yra, bent šiuo momentu tampi populiariu. Galima drąsiai teigti, kad toks elgesys viešose vietose (šikimas ir nepažįstamų žmonių taginimas) rodo nemažas tagintojo psichines negalias ir ypač išsikerojusį bardaką jo galvoje.

Prašyti balsuoti įvairiuose debiliškuose konkursuose

“Laba diena, labai prašau prabalsuoti už mano sūnų geriausios dūdelės konkurse. Iš anksto dėkoju (nuoroda į konkurso puslapį)” Žinoma, po tokios žinutės, išsiuntinėtos praktiškai automatu (visiems FB draugams) dar pasipuikuos koks laimingas smailikas ar, jau ankščiau minėtas šunelis su ružavu kaspinu.

Taip pat “prabalsuoti” prašoma už savo draugų draugus, ar šiaip, vos jiems patiems pažįstamus žmones. Normalu, kai to prašoma artimų draugų bei pažįstamų, tačiau jei tokį prašymą gauna su prašytoju gyvenime mažai susidūrę žmonės, jų reakciją atspėti gana nesudėtinga: bent 98 procentai jų tik tyliai nusispjaus, o dalis net užsimanys tokį geradarį (geradarę) užblokuoti, kad apsisaugoti nuo panašių nesąmonių ateity.

Saulius Veržikauskas

Posted in Įdomybės and tagged , , , , , , , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.