5 pačios gamtos siųstos pamokos, padėsiančios pasiekti sėkmę

Pirmąją sėkmės pamoką mes galime išmokti stebėdami liūtukų gyvenimą. Ir ši pamoka vadinasi – “nebijok išsitepti krauju”. Liūtukai mokosi iš vyresnių, labiau patyrusių liūtų. Ir mokosi ne iš knygelių, ne iš pokalbių, o iš realių veiksmų. Jie tiksliai žino – jei nori išmokti medžioti, turi susitepti krauju savo snukučius. O mes, žmonės, kartais bijome net rankas išsitepti. Mes sėdime suoluose ir stebime prie lentos stovintį bailų zuikį, kuris mums dėsto medžioklės gudrybes. Arba, dar blogiau: užsidarome namuose ir visko išmokti bandome patys, savarankiškai. O kai ateina laikas medžioti, staiga suvokiame, kad realiai nieko nemokame, ar net bijome kraujo kvapo.

Antrąją pamoką galime išmokti iš žuvies. Ji vadinasi “netekėk pasroviui”. Žuvis visada juda prieš srovę ir, nežiūrint visuotinės neigiamos nuomonės, toks elgesys yra teisingas. Ji taip elgiasi ne todėl, kad apsunkintų savo gyvenimą, o tam, kad pro ją to gyvenimo kuo daugiau pratekėtų. Taigi, pro ją praplaukia daug daugiau maisto bei deguonies ir jos gyvenimas tampa daug turtingesnis, pilnavertiškesnis. Gi mes, skirtingai nei žuvys, dažnai stengiamės plaukti pasroviui ir sustingstame nešami srovės. Ir vietoj 40 metų gyvenimo patirties įgauname 40 vienų metų patirčių. Mes bijome palikti komforto zoną, o po to stebimės, kodėl gyvenimas mums suteikė tiek mažai šansų bei galimybių? Norime išlošti gyvenimo loterijoje, nors bijome įsigyti bilietuką.

Trečiąją sėkmės pamoką mums praves genys. Taip, genys! Ji vadinasi “koncentruokis tik į realius dalykus”. Genys daug kuo už mus išmintingesnis. Taip, jis galva daužosi į medį, tačiau tai daro labai sėkmingai. Jis labai realistiškas – vienu snapo smūgiu medžio perskelti per pusę net nesvajoja, kaip tai daro dauguma iš mūsų, žmonių. Jis koncentruojasi į vieną tašką ir medžio iš visų pusių nekala. Jis kala į vieną vietą ir taip po truputį, tačiau garantuotai, juda link savo tikslo – skanaus kirmino. Mums kirminas nereikalingas, paduok iš karto drakoną! Ir jį rasti norime ne kietame medyje, o po medžiais nukritusiose lapų krūvelėse.

Ketvirtąją pamoką mums suteiks šuo. Ji vadinasi “pavizgink uodegą pirmas”. XXI jau nebesvarbu, kuo tu užsiimi, daug svarbiau yra tai, kam tu nuteiki kitus žmones. Ir šuo čia – puikus pavyzdys. Šuo tikrai negalvoja: “iš pradžių parsivesk mane namo, pašerk, nuprausk, o jau po to aš tau pavizginsiu uodegą”. Šuo pats pirmas atiduoda savo jausmus ir jau po to už tai gauna tai, ko jam reikia. Ir, stebėkite, jis nieko neverčia jūsų daryti, jis elgiasi taip, kad viską dėl jo jūs darote savo noru ir net su malonumu.

Penktąją pamoką išmoksime iš gyvatės. Ji vadinasi – “niekada nedejuok”. Gyvatė tikrai negalvoja: “neturiu nei rankų, nei kojų, blogai matau, gimiau ne toje šalyje, manęs niekas nemyli, mano tėvai manimi nesirūpino nuo pat gimimo”. Gyvatei užtenka to, ką ji turi ir mes dargi bijome šio “neįgalaus” gyvio. Ir jei gyvatei kas nors nepatinka, ji tik pakeičia odą ir be jokios graužaties šliaužia toliau.

Šaltinis: http://milliarderr.com

Paruošė ir išvertė Saulius Veržikauskas

Turėtų patikti

Hits: 492

Posted in Be cenzūros, Įdomybės and tagged , , , , , , , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.