40 metų už vyrą vyresnės moters pasakojimas

Didžiosios Britanijos sociologai ir psichologai tyrė poras, kuriose moterys vyresnės už savo vyrus. Išvados gana liūdnos: moterys, gyvenančios su jaunesniais vyrais, miršta ankščiau, nei moterys, gyvenančios tradicinėje šeimoje. Tai va, specialiai dėl tų mokslininkų, mirti nesiruošiu ir su malonumu gyvensiu su savo mylimu ir mylinčiu vyru!

Pase man – 66, o pagal gyvenimo džiaugsmą – 28. Mano vyrui Andrejui – 26 pase ir 48 pagal gyvenimo supratimą ir intelektą. Mūsų “love – story” Rusijoje daug kam žinoma, nes apie ją nuolat rašo geltonoji spauda bei transliuojamos įvairios TV laidos. Visa tai sukelia daug ginčų ir įvairių nuomonių. Bet mes su vyru dėl to nesijaudiname: mes vienas kitą mylime jau 3 metus ir tai truks daug ilgiau. Mūsų sąntykiuose tiek daug fantastikos, neįprastumo bei romantikos, kad kartais net nenorime atsakinėti į mums nuolat užduodamus iki gyvo kaulo įkyrėjusius banalius klausimus:

– Kaip į mūsų sąntuoką žiūri tėvai, vaikai bei anūkai?
– Kaip jūs “darysite” savo vaikus?
– Kas iš jūsų plauna indus ir ruošia maistą?
– Tai jūsų sūnus?
– Tai jūsų mama?..

jauni

Buitines problemas mes sprendžiame labai paprastai: jei pinigų yra – išlaidaujame, jei ne – kaip studentai kepamės bulves. Su mano anūkais draugaujame, su jo tėvais – taip pat. Savo vaikų kol kas neplanuojame, bet jei reiks, išauginsim ir mėgintuvėlyje. O kas liečia kitką… Įsivaizduokite į jus nei kiek nepanašią moterį ir vyrą, turintį nestandartinį mąstymą. O 40 metų, skiriančių šią porą – kosmoso mąsteliais tik akimirksnis. Mes prasilenkėme tik viena akimirka. Andrejus atsitiktinai atėjo į mano koncertą, pamatė mane scenoje ir tą pačią akimirką įsimylėjo. O kai aš pamačiau jo rudas akis, pilnas susižavėjimo bei meilės, į jo glėbį tiesiog įkritau.

Mus labai sieja scena. Jis pianistas, koncertmeisteris ir dainininkas, aš – jumoristė, dainininkė ir šokėja. Labiausiai mums patinka gastroliuoti. Susirenkame savo daiktus ir – į lėktuvą ar traukinį: dviese mums linksma ir įdomu.

Būtent gastrolių metu viename Rusijos mieste mus ir sutuokė – ir mes tik džiaugiamės, kad nereikėjo laukti Maskvos metrikacijos skyriuje.

Vestuvių vakarienei vyras pagamino koldūnus su rožėmis – tai buvo labai efektinga ir gražu: viršuje plaukiojo rožių lapeliai, o koldūnai gavosi tiesiog nuostabaus skonio. Žodžiu, pas mus viskas, kaip ne pas žmones, tačiau tame ir yra visas mūsų kaifas.

Kartą, atvažiavęs pas mane į ligoninę (sirgau sunkia rožės forma) jis mane nuramino ir pasakė: “Lida, tu tik nemirk! Išsiskyrimo su tavimi aš neištversiu. Jei mirsi – į karstą su tavimi atsigulsiu – be tavęs gyvenimas netenka prasmės…” Tai buvo vienintelis kartas, kai mes kalbėjomės apie mirtį, o visa kitą laiką mes kalbame apie meilę…

“Pas mus niekada nebus įprasto šeimyninio sekso” – pasakė vyras ir tai įrodė, Buvo visko – ir vagonai, ir traukiniai, baseinai ir balkonai ir dar daug ko, bet viskas tik neįprasta, ne rutiniška.

Manau, kad kiekvienas turi savo likimą ir niekas negali numatyti savo mirties valandos. Tad, gyvenkime ir džiaukimės kiekviena diena! Ir jei netikėtai jūs sutiksite jauną, talentingą ir gražų vyrą– neatsisakykite malonumo MYLĖTI. Amžius – dalykas labai jau sąlyginis: moteris moterimi liks iki pats savo fizinės mirties. Apie amžių labiau galvoti turėtų vyrai. Taip pat juos turėtų jaudinti erekcija, tikimybė numirti mylintis su jauna mergina. Moteriai virš šešiasdešimties geras sekas su mylimu vyru nepamaišys, o tik atjaunins ją, padarys dar gražesne.

Tad, pirmyn!

Paruošė Saulius Veržikauskas
Šaltinis http://lechebnik.info. asociatyvi nuotrauka 

Jūsų komentaras:

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.