Žvakė

Po 10 metų nuo instituto baigimo Petras susitinka grupioką Andrių, seną draugą, atsidėda pas ji namuose, vaišinasi, šnekasi.

– Oi, seniai nesimatėm! – džiūgauja Petras. – Pasėdėsim!…

– Pasėdėsim… – pritaria Andrius. – Beje, susipažink, mano žmona – Audronė.

– O, net nežinojau, kad tu vedei, – šypsosi Petras spausdamas jaunos moters ranką. – Ir kaip jums sekasi?

– Blogai… – bėdavoja Andrius. – Kaip tau, senam draugui, pasakysiu: stengiamės, kaip įmanydami, niekaip vaikų nesusilaukiam…

Petras pažiūri į liūdną draugą, jo moterį, po to nušvinta ir sako:

– Aš tau, kaip draugui, patarsiu: nėra nieko lengviau, kaip viską pakeisti!

– Kaip?! – apstulbsta abu sutuoktiniai.

– Išduosiu jums paslaptį… Reikia nuvykti į Vatikaną, švento Petro bazilikoje pasimelsti, o svarbiausia – uždegti pačią didžiausią ir storiausią žvakę! Jos ugnis sušildys jūsų sielas, pamatysite, vaikų susilauksite garantuotai!…

Dar po 10 metų Petras vėl užsuka į svečius pas seną draugą. Paskambina į duris, kurias atidaro simpatiška mergaitė, kokių 9 metų.

– Sveika, gražuole, – Petras geraširdiškai pasisveikina. – Aš tavo tėvelio draugas, Petras.

– O, žinau jus, tėtis apie jus pasakojo. Prašau, užeikite.

Bute Petras pastebi dar 5 mažylius.

– Oho, kiek jūsų daug! O kur mama?

– Mamą ką tik išvežė į ligoninę… Sakė, bus dar vienas broliukas…

– O tėvelis?

– Tėvelis išvažiavo į Italiją, sakė, kažkokią žvakę reikia užpūsti…

Paruošė Saulius Veržikauskas

Posted in Humoras.

Leave a Reply

Your email address will not be published.