Kviečiu susipažinti su dideliu kalnu melo, su kuriuo, per kelis paskutinius dešimtmečius, kažkokiu tai būdu susitaikėme ir juo įtikėjome.

Jau daug metų vyksta karas vardan Jo Didenybės Pelno.

Karo tikslas – primesti tam tikrą maisto rūšį, apibrėžiant ją, kaip sveiką ir naudingą.

Atakuojami: protas ir sveikata. Tiesa ir realybė pasislėpė nuo apgaulės – o mes, žmonės, kaip ir kiekviename kare, buvome tik marionetės ir patrankų mėsa.

Kiekvienas karas turi tam tikrus atributus ir herojus, kurių pagalba vyksta kautynės ir pasiekiamos pergalės, taip pat visada atsiras ir tų, kurie didiesiems herojams tik trukdo, menkina jų pergales.

Joks geras karas neįmanomas, jei jame nebus:

1.GENEROLO, kuris planuotų didelių mastų veiksmų strategiją;
2.UŽSIENIO SAMDINIO, atsigabento iš tolimos, dažnai – egzotiškos šalies. Atsigabento dėl jo ypatingų sugebėjimų bei patirties;
3.PRIČIUOŽUSIO IŠRADĖJO , kuris išrado naują Kovos ginklą;
4. KOLABORANTO, kuris vos nepraslydo nepastebėtas;
5. PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO, nelabai sėkmingo, tačiau gana kūrybingo bei malonaus;
6. PROPAGANDOS SKYRIAUS VADOVO, labai įtakingo žmogaus, atsakingo už masių smegenų praplovimus;
7. DAKTARO FRANKENŠTEINO, sugebančio pagaminti kažką monstriško, kas niekada neegzistavo;
8. SPEKULIANTO, kuriam karo pasekmės yra tik dar vienas labai didelis pasipelnymo šaltinis.

* * *

Prieš prasidedant karui, maistas buvo švarus. Neperdirbtas, be chemikalų ir kitokių nereikalingų priedų. Ir viskas, iš esmės, buvo tvarkoje.
Kol GENEROLAS Earlas Butzas (EARL BUTZ) nepradėjo ruoštis dideliam mūšiui.
Kas gi tas žmogus, apie kurį gal net nieko ir negirdėjote, o jo paskleistų idėjų ir atliktų darbų pasekmės turės įtakos net ir jūsų anūkams?
Užaugo jis didžiosios ekonominės krizės (Didžiosios depresijos) metu, o savo baimę dėl maisto trūkumo perkėlė į sparnuotą šūkį “Būk didis arba pranyk!”. 1971 metais Earlas tampa JAV Žemės ūkio departamento Sekretoriumi, iki tol, nuo 1954 metų buvo Sekretoriaus asistentas.
Pirmas reikalas, kurį įgyvendino šis išbadėjęs vyrukas – visų apribojimų, susijusių su kukurūzų kultivavimu, panaikinimas. Norėjo kuo daugiau pigaus maisto, kukurūzų bei sojos, kuo didesnėse fermose.
Vadino jį “Kukurūzų karaliumi”. Ūkininkus skatino auginti kuo daugiau kukurūzų, nors po to jam ir to buvo maža…
Kukurūzų karalius vis nerimo: pradėjo subsidijuoti dideles fermas, tiekiančias kuo pigesnę mėsą, užaugintą naudojant kombinuotus pašarus, kurių sudėtyje dominavo kukurūzai.
Taigi, prieš 50 metų karvės pirmą kartą vietoje žolės, paragavo kukurūzų bei sojos. Padidėjo pieno gamyba.
Žemės ūkis pasikeitė visiems laikams. Vien dėl to, kad “karalius” nusprendė su smulkiais ūkiais nesiterlioti, taip pat nesuko sau galvos dėl vaisių ir daržovių. Sukūrė didelį kukurūzų perteklių. Tokį didelį, kad net paskirsčius produkciją žmonėms, bei sočiai prišėrus visus gyvulius, kukurūzų dar liko laaabai daug. Generolas pradėjo dairytis šią problemą galinčio išspręsti žmogaus…
* * *
Šiame tekste UŽSIENIO SAMDINYS – patyręs karys, samurajus, ypač gerai išstudijavęs chemiją, japonas vardu YOSHIYUKI TAKASAKI.
Kukurūzų sirupo gamyba buvo sugalvota dar 1882 metais. Tačiau tas, kurį industrija naudoja dabar – Daugiafruktozis Kukurūzų Sirupas (HFCSHigh Fructose Corn Syrup), tada dar neegzistavo, kol prie paprasto sirupo savo nagų neprikišo užsienio samdinys – samurajus. 1967 metais YOSHIYUKI TAKASAKI šį sirupą užpatentavo.
Ir būtent Earlas buvo tas žmogus, kuris sėdo į lėktuvą, nuskrido į Japoniją ir parsigabeno šią inovaciją. Tai buvo idealus problemos su kukurūzų pertekliumi sprendimas.
Tačiau problema tame, kad fruktozė organizme elgiasi kitaip, nei gliukozė. Iš pradžių gerokai pariebina kepenis – aplimpa visceralinių riebalų pavidalu ir smarkiai tukina. Iki šiol tokios koncentruotos fruktozės niekur nebuvo. HFCS – labai pavojingas produktas, kai kurie dietologai ir gydytojai, susipažinę su jo poveikiu žmogaus organizmui, sako, kad tokiu būdu Takasaki amerikiečiams atkeršijo už atominių bombų sprogdinimus Hirosimoje ir Nagasakyje.   Čia galite paskaitytį pasakojimą apie kukurūzų sirupą 

Nuo 80 – ųjų daugiafruktozinis kukurūzų sirupas buvo “priimtas” į gazuotų gėrimų, sulčių gamybą, o tada po truputėlį įsėlino ir į kitų produktų (sūrių ir saldžių) gamybos procesus. Earlo alkaną žvilgsnį iššaukė 30 – ųjų krizė, o mes ir šiandien susiduriame su jo alkio baimės pasekmėmis.
Žmogus, pakeitęs visos planetos žemės ūkį bei mitybos nuostatas, Earlas Butzas mirė, sulaukęs 99 metų amžiaus.

* * *

PRIČIUOŽĘS IŠRADĖJAS yra prancūzas, vardu Hippolyte Mège-Mouriez. Jo vardo neištarčiau net išgėręs, rekomenduoju ir jums – net nebandykite. Toliau vadinsiu jį tik Išradėju, manau, suprasime vienas kitą.
Mažai kas žino, kad Išradėjas sukūrė eilę problemų, kurias po 100 metų turėjo spręsti net pats JAV Prezidentas Trumanas.
1870 metais Napoleonas paskelbė konkursą produkto, pakeisiančio sviestą, sukūrimui. Mūsų Išradėjui smegenyse kažkas švystelėjo, ir jis savo laboratorijoje sukūrė margariną bei laimėjo konkursą.


To laiko gyventojų laimei, Išradėjas buvo prastas verslininkas, ir jo margarino gamyba bankrutavo. Tačiau prieš pat žlungant verslui, savo išradimą pardavė Olandijos firmai “Jurgens”, kuri, ilgai nedelsusi, margariną pradėjo gaminti praktiškai visai Europai. “Jurgens” ir “Van den Bergh” susijungė į “Unilever”, ir šiai dienai tai viena stipriausių kompanijų pasaulyje, gaminančių margariną ir kitus maisto produktus.
Margarinas pradedamas gaminti ir JAV, kur nedideliai vietiniai išradėjai visaip tobulina produkto formulę, galų gale margarinas prasimuša į rinką. Čia jau susinervina pienininkai.
1886 metais išleidžiamas “Margarine Act”, kuris smarkiai ribojo margarino gamybą bei platinimą. Iki 1902 m net 80% JAV teritorijos, buvo daug įvairių draudimų, susijusių su margarinu, tad šio produkto gamintojų pelnas sumažėjo maždaug 3 kartus. Draudimai turėjo įtakos net produktų spalvai: kaip žinoma, sviestas yra gelsvas, o margarinas – baltas. Gamintojams buvo uždrausta margariną dažyti geltonai, kad pirkėjai nesipainiotų.
Tačiau jei atkreipsite dėmesį, pastebėsite, kad dabar parduotuvėje parduodamas sviestas yra baltas, nes patys gamintojai jį išbalina.
Vėliau pamatysite, kas čia išprotėjęs ir kokie keisti pasidarė žmonės!

Margarino pramonė atsigavo Pirmojo pasaulinio karo metu. Logiška: karo metu visada trūksta normalių, taikos metu įprastų produktų, tad, riebalai (sviestas, taukai, lajus) nebuvo išimtis.

Pasibaigus karui ir atsigavus ūkiui, sviestas ir toliau buvo pardavinėjamas supakuotas labai nepatraukliai, paprastai, dideliais kiekiais. kai tuo tarpu margarino gamintojai visomis jėgomis metėsi į reklamą, ypač aktyvūs jie buvo pakuočių apipavidalinimuose. 1950 metais buvo pilna brendų, susijusių su margarinu, o pats margarinas buvo pardavinėjamas patraukliuose indeliuose, dėžutėse, tiūbelėse.

Kodėl tais laikais sviestas ir margarinas buvo pardavinėjami didelėse pakuotėse?

Paprasčiausia – nebuvo šaldytuvų, o vėliau, jiems atsiradus, šaldytuvai dar ilgą laiką nebuvo įprastas dalykas daugumoje šeimų bei ūkių. Sviestas ir margarinas būdavo aklinai užkonservuoti didelėse dėžutėse, kurios nesidarinėdavo.
Buitinį šaldytuvą sukūrė Fred W. Wolf iš Indijanos valstijos 1913 metais. Freonas buvo pradėtas naudoti kažkur tarp 1920 ir 1930 metų. Šaldikliai atsirado tik 1940 – aisiais.
Taigi, mažos pakuotės, mažesne (nei sviestas) kaina, mažesnes pajamas turinčioms masėms tapo labai patrauklios. Tai buvo šūvis į dešimtuką!
Pardavinėjant mažas gražias margarino pakuotes, atsitiko dar du margarino gamintojams labai palankūs dalykai:

1. Po Antrojo pasaulinio karo (2 metus) margarino gamyboje labai padidėjo augalinių aliejų dalis, o tai iš karto ženkliai atpigino produktą. Mat, iki tol margarinas buvo gaminamas naudojant… gyvulinės kilmės riebalus!

2. 1947 metais pieno produktų industriją apėmė krizė, atitinkamai, dramatiškai kilo sviesto kainos, taip pat 58% pabrango margarinas

Galų gale, 1950 metų kovo mėnesį Prezidentas Trumanas pasirašo naują “Margarine Act”, kuris visiems laikams padaro galą papildomam margarino apmokęstinimui ir ypatingiems leidimams.

Pigaus, dirbtinio riebalo gamintojai pagaliau galėjo atsidaryti šampano butelius ir atšvęsti – ta proga dar labiau pažemino margarino kainas ir užvaldė gigantišką riebalų rinkos dalį. Pagaliau, po 100 metų Išradėjo sukurtas produktas pasiekė plačiąsias mases!

Šiandien jis visur: traškučiuose, pirktiniuose pyragaičiuose, kepiniuose…

Dar didelį dėmesį turėtume atkreipti į SOJĄ!

Atkeliavo ji į JAV iš Kinijos 1930 metais. Pirmąją laboratoriją sojos tyrimams sukūrė žymusis Henris Fordas, o pirmieji gaminiai iš sojos buvo šie: plastmasė, dirbtinė vilna. Mat, ponas Fordas svajojo pagamintį automobilį, kurio beveik visos dalys būtų iš … sojos! Tai buvo tikrai teisingas požiūris.
Kitas nesnaudžiantis žmogus, Roger Drackett iš sojos pagamino ultra populiarų skystį langų plovimui – “Windex”.

Kaip matote, pirmieji gaminiai iš sojos buvo absoliučiai neskanūs ir nevalgomi. Tačiau, nežiūrint į tai, 1950 – 1960 metais JAV sojos aliejus tapo labiausiai naudojamu maistiniu aliejumi (tame tarpe ir margarino gamyboje). Vienintelė paguoda yra ta, kad mes, kaip visada “vėluojame”, lyginant su “tikraisiais” Vakarais, tad, nuodytis pradėjome kiek vėliau.

Dar 1900 metais beveik visi augaliniai aliejai, kuriuos mes dabar naudojame, net neegzistavo. Užtat šiandien per metus sunaudojame maždaug po 30 litrų augalinių aliejų vienam žmogui! Tikriausiai kyla klausimas – kaip mūsų organizmus veikia tų pačių organizmų nepažintas produktas?

Gerai, Trumanas padarė, kad Išradėjo sukurtam produktui plisti nebekiltų jokių trukdžių. Bet kodėl žmonės jį pradėjo pirkti? Juk jis – bjauraus skonio ir bjauriai aplimpa burną, gerklę? Tuo labiau, žmonės prie tokio produkto nepratę. Taip, jis pigesnis už sviestą, bet ar tai buvo lemiamas populiarumo veiksnys?

Deja, viską lėmė gerai apgalvoti pasakojimai, gudri reklama ir įtikinami pavyzdžiai, o margarino industrija tuo pasirūpino labai laiku.

Kas tie žmonės, kurie įtikino to meto pirkėjus (net ir pasiturinčius), kad margariną, vietoj to, jog išmestų į šiukšlių kibirus, pasidėtų ant pietų stalo?

Kaip jiems tai pavyko?

tęsinys

Saulius Veržikauskas

Skaitiniai
Paplepėjimai

Taip pat jums turėtų patikti

http://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/04/taukai-1.jpghttp://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2017/04/taukai-1-150x150.jpgSaulius VeržikauskasNaujausiSkaitiniaiEarlas Butzas,margarinas,nutukimo istorija,sojų aliejus,sviestasKviečiu susipažinti su dideliu kalnu melo, su kuriuo, per kelis paskutinius dešimtmečius, kažkokiu tai būdu susitaikėme ir juo įtikėjome. Jau daug metų vyksta karas vardan Jo Didenybės Pelno. Karo tikslas - primesti tam tikrą maisto rūšį, apibrėžiant ją, kaip sveiką ir naudingą. Atakuojami: protas ir sveikata. Tiesa ir realybė pasislėpė...