Žalių valstiečių istorijos

Tai buvo prieš gerą pusmetį.

– Kolegos, – kreipėsi Ramūnas į savo partiečius, – pažiūrėkite, kokios darnios mūsų gretos!
“Tu pats darnus” – pagalvojo Greta. – “Be to aš tokia, vienintelė, ir ne “mūsų”, o tavo!”

***
– O davai, “Granatas” į Naisius perkeliam! – erzino partiečiai Ramūną.
– Tik per mano lavoną, – atsikirto pastarasis.
– Ir mano! – pritarė Aurelijus.
– Kaip pasakysit, – nušvito partiečių veidai. Atsirado šiokia tokia viltis.

***
– Duok centų! – vėlų vakara tarpuvartėje Aurelijus buvo užspiestas į kampą.
– Jūs čia man? – Aurelijus bandė vaidinti nustebusį.
– Ne, čia tu man dabar duosi centų. Jei neduosi, tada taip – aš tau! Duosiu!
“Kam man jo centai? Aš juk ne koks tai ubagas” – pagalvojo Aurelijus ir davė net 2 eurus.

***
– Ramūnai, aš nutariau parašyti knygos “Atvirai” tęsinį – “Visai atvirai”, – džiūgavo Greta.
– O kam tau tęsinys, juk iš tavo 30 tūkst. tiražo dar neparduota 29.950? – stebėjosi Ramūnas.
– Nepergyvenk, egzempliorius bus tik vienas ir jį skirsiu tik tau.
– Dėkui, nereikia, – susinepatogino Ramūnas.
– Reikia, reikia. Pamatysi, kaip TAU jo reikia.
– Susitarsim, – sunkiai atsiduso Ramūnas.

***
“Gražūs tie mano Naisiai” – Ramūnas svajingai žvelgė į tolumas. – “Reiktų čia pagonybės centrą padaryti… Gal ir piramidę kokią pastatyti… Tikrą, akmeninę… Įdomu, jas iš tašytų akmens luitų kraudavo, ar blokus išliedavo? O viduj – kapavietę su sarkofagu. Sau… Užbalzamuos, jei tik kas sugebės. Kiek žinau, chemikalų, vaistų daug visokių reikia… Žiūrėk, po kokių 100 metelių medicina tiek į priekį pažengs, kad ir iš tikrųjų iš mirusiųjų prikels…”
– Aurelijau! – šūktelėjo Ramūnas, – tu ten vaistus vis dar pigini?
– Tikrai taip, Ramūnai, piginu! – paslaugiai atsiliepė Aurelijus.
– Žiūrėk ten man… Medicina – prioritetas!

Saulius Veržikauskas

Posted in Humoras, Novelės and tagged , , , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.