Valgyti salotas – tas pats, kas kramtyti popierines servetėles. Moterys jas mėgsta tik dėl jų sudėtyje esančios opiumui artimos medžiagos. Kaip kad vyrai mėgsta alų, nes jo gamyboje naudojamos mielės – artimiausia medžiaga hašišui. Garsus vokiečių dietologas Udo Pollmeris neigia tai, kas iki šiol laikyta įrodytais faktais apie sveiką maitinimąsi.

Jis sukėlė audrą savo sveikata ir kūno linijomis susirūpinusioje Europos visuomenėje, išleidęs griaunančias „sveiko maisto“ mitus knygas „Valgyk ir mirk. Chemija mūsų maiste“, „Sergantys dėl sveiko maitinimosi“, „Cholesterino mitas“, „Kas sveikas, tas miršta anksčiau“.

Interviu savaitraštyje „Weltwoche“ U.Pollmeris pasakoja apie vegetarizmo žalą, griauna vandens gėrimo mitą bei atskleidžia vienintelį teisingos mitybos principą „Valgyk tai, ko nori“. Nėra tokio maisto, kuris būtų sveikas visiems. Kaip ir nėra visiems sveiko batų dydžio. Mūsų kūnas geriausiai žino, kas jam tinka. Taip teigia Europos organinės chemijos institutui vadovaujantis mokslininkas.

Virtuvė žmogaus evoliucijai – svarbi kaip ir kalba

Vegetarizmo šalininkams U.Pollmeris pateikia žmogaus ir žmogbeždžionių virškinimo sistemos palyginimo pavyzdį. Žmogaus plonosios žarnos yra gerokai ilgesnės už žmogbeždžionių, o gaubtinė žarna – atvirkščiai: daug trumpesnė. Plonosios žarnos yra atsakingos už greitą lengvai virškinamo maisto įsisavinimą, o gaubtinė – už balastinių medžiagų šalinimą. Tuo remiantis, turėtų būti nesunku suprasti, kad žmogus sutvertas taip, kad galėtų suvirškinti didelį lengvo maisto kiekį ir gerokai mažiau neapdoroto, skirtingai nei žmogbeždžionės.

Dar keletas skaičių: žmogaus smegenys – trigubai didesnės už šimpanzės, o virškinimo traktas – 40 proc. mažesnis. U.Pollmeris atkreipia dėmesį, kad mūsų pakankamai atitolusios nuo šilumos šaltinio smegenys suryja ypač daug energijos, nes dieną naktį reikia jose išlaikyti 36-37 laipsnių temperatūrą ir aprūpinti jas energija.

Taigi mums reikia virtuvės, kuri yra biologinis žmogaus požymis. Žmogbeždžionės niekada neturėjo viryklės, todėl jų žarnos prisitaikiusios prie didelio kiekio neapdoroto maisto. Ugnis, sugebėjimas virti yra tapsmo žmogumi pagrindas.

Keptos bulvės, kukuliai, dešrelės ir truputis salotų – tai geras maistas. Galų gale, nuo seno kultūra labiausiai klestėjo ten, kur buvo daug lengvai virškinamo maisto ir kur buvo įvaldytos maisto perdirbimo technologijos. „Mitybos specialistai, rekomenduojantys grįžti prie grūdų ar neapdorotų augalų, turėtų pirmiausia gerokai susimažinti savo dideles smegenis arba pasirūpinti dviem metrais gaubtinės žarnos“, ironizuoja mokslininkas.

Žalias neapdorotas maistas – nuodingas

Populiarus mokslininkas kritikuoja susižavėjimą rupių miltų ir neapdorotų grūdų gaminiais. Gyvos būtybės nenori būti suėstos. Gyvūnai gali apsiginti ar pabėgti, o augalai – ne, todėl jie ginasi, pasitelkdami spyglius ar nuodus. Grūdinės kultūros ypač jautrios, todėl apsiginkluoja iki dantų ir, jei jų „nenuginkluojame“ kuldami, maldami ir kepdami, atsiranda virškinimo problemų.

Neapdoroti grūdai sukelia skrandžio spaudimo pojūtį, sumažina apetitą, o pakliuvęs į gaubtinę žarną, neįsisavintas krakmolas tampa skausmingo pilvo pūtimo priežastimi.

WP_20151028_18_51_49_Pro

Harmonio nuotrauka

Sojos „nauda“ – sėkmingos rinkodaros pavyzdys

U.Pollmeris griauna ir sojos naudingumo mitą. Jis tvirtina, kad tai – nuodingas augalas, kuris nėra skirtas valgyti. Nefermentuotos sojos sudėtyje yra toksinų, kurie blokuoja enzimų, atsakingų už baltymų skaidymą, darbą, o tai gali sukelti gastritą ir kitus negalavimus.

Japonai sojos pupelėmis tręšė ryžių laukus, amerikiečiai jas naudojo sėjomainai, o iki 1945 m. ir plastmasei gaminti. Atradus naftą, apsukrūs verslininkai ėmė galvoti, kur dar soją pritaikius – bandė ja šerti gyvulius, bet nesėkmingai. Tada nusprendė pabandyti soją įsiūlyti didesnę perkamąją galią turinčioms, sveikata besirūpinančioms moterims bei sportininkams. Pasinaudota puikiai veikiančiu grožio eliksyro metodu – neva sojos vartojimas padarys „sveikais ir gražiais“. Jei dieta vadintųsi „Einšteino dieta“, niekas ja nesidomėtų, pastebi chemikas.

Besaikis skysčių vartojimas – lyg nuodai

Didelė dalis interviu skirta skysčių vartojimo mito sugriovimui. Mitybos ekspertai tvirtina, kad žmogui kasdien reikia išgerti nuo 2 iki 3 litrų skysčių. „Bet kaip čia yra, kad agurko sudėtyje yra 97 proc. vandens, o obuolio – 87 proc. Ar reikėtų agurką kuo nors užkąsti ar obuolį kuo nors užgerti?“, – klausia U.Pollmeris.

Lęšiuose yra 77 proc. vandens, netgi dešrelėje jo yra apie 60 proc. Kiekvienas dietologas žino, kad rekomendacija gerti nejaučiant troškulio yra kvaila. Šis patarimas jau sukėlė daugybę apsinuodijimų vandeniu. Ypač kenkia mažiems vaikams: jie visur tamposi saldaus gėrimo gertuves ir ištisai gurkšnoja, atitinkamai gaudami kalorijų, mažiau valgo ir jiems pritrūksta druskos. O juk be druskų nėra šlapimo. Jei ir toliau jie gurkšnoja, gali susirgti.

Tas pats ir su sportininkais bei dietos besilaikančiomis moterimis. Patarimas „mažiau druskos, daugiau vandens“ veda tiesiai į mirtinus pavojus, įsitikinęs dietologas.

Už svorio sutrikimus atsakingas stresas

Sveikos mitybos ekspertus garsusis chemikas ypač peikia dėl žmonių klaidinimo apie „teisingą“ svorį. Yra du įgimti kūno konstitucijos tipai: piknikai, linkę į apvalėjimą, ir astenikai – liesieji. Svorį reguliuoja dvi sistemos – lytiniai ir streso hormonai.

Gamta surėdė taip, kad lytinių hormonų dėka mergaičių kūnas suapvalėja, tai – gamtos duotas ženklas. O radę savo porą ir apsigyvenę kartu, įsimylėjėliai pasunkėja. Ne todėl, kad sėdi ištisus vakarus, susikabinę už rankučių ir valgo traškučius. Gamta – budri. Jei šalia atsirado patinėlis, turėtų atsirasti ir prieaugio, todėl kad jis būtų gražus, ji prideda numanomai mamytei ant kiekvieno sėdmens po kelis kilogramus. Pasunkėja ir numanomas tėvelis, nes nebelieka hormonų pertekliaus, o kai krenta testosteronas – auga pilvukas.

Beje, gimus pirmajam vaikui, dauguma vyrų pasipuošia pilvukais. Mokslininkas tikras, kad alus čia nekaltas. Vėlgi gamtos parėdymas, nes vyrai labiau domisi jaunomis moterimis nei naujagimiais, o biologiškai tai – blogai, nes motinai ir kūdikiui reikia dėmesio. Todėl gamta gerokai sumažina testosterono lygį, kad vyrai taptų jaukesni, naminiai.

Svarbiausiu svorio kitimo faktoriumi mokslininkas laiko streso hormonus. Stresinėse situacijose kūne gaminasi ypač daug kortizolio, kuris atsakingas už riebalų atsargų kaupimą, taigi veda tiesiai į sustorėjimą. Todėl dietos pikniko tipo žmones veikia atvirkščiai nei tikimasi: nuo streso jie tik dar labiau pilnėja. Tuo metu antroji grupė – liesieji astenikai – išgyvendami stresą tik dar labiau liesėja. Taigi, reikia keisti priežastį – žmogaus psichinę būseną, o ne maistą.

Vaikai storėja ne nuo bulvyčių

Paklausus, kodėl vis daugėja vaikų su viršsvoriu, atsakymas vėlgi būtų – stresas. Vienoje konferencijoje vaikų gydytojai pateikė statistiką: trys ketvirtadaliai storų vaikų yra iš išsiskyrusių šeimų. Ir žinoma, kuo stipriau jie spaudžiami sveikai maitintis, tuo sparčiau auga papildomi kilogramai. Taip pat U.Pollmeris tvirtina, kad vaikų dievinamos skrudintos bulvytės yra sveikas pasirinkimas.
„Daug bulvinių šeimos augalų yra nuodingi. Mes išvedėme veisles, kurios gumbuose nuodų nebeturi, bet jų odelėje vis dar yra salonino, pagal nuodingumą lyginamo su strichninu. Yra vienintelis būdas jį suardyti – skrudinti riebaluose. Verdant nuodai nesuyra. Todėl vaikams tokios bulvės patinka ir jos jiems reikalingos. 6-10 metų amžiaus vaikai greičiau sušąla nei suaugusieji dėl plonų galūnių ir menko riebalinio sluoksnio, todėl jiems reikia kaloringo maisto“, – aiškina mokslininkas.

Priemonė valdyti žmones

Reikia pastebėti, kad mokslininko atveju galioja visuotinis dėsnis – kuo populiaresnės knygos, tuo agresyviau šios srities ekspertai puola autorių.

Anot U.Pollnerio, kalbama apie galią. Tam tikros žmonių grupės suinteresuotos skleisti šiuos mitus, nes žinojimas suteikia slaptą valdžią. Anksčiau tai buvo Bažnyčia, dabar – taisyklingos mitybos „popiežiai“. Vokiečių mokslininkas H.K.Biesalskis apie mitybos specialistus yra pasakęs: „Daugumą savo teiginių jie suformuluoja dar prieš pradėdami mokslinius tyrimus“.

Tie mitai nuolat griūna ir reabilituojamos senosios tiesos, kaip kad prieš keletą metų išaiškėjo druskos kenksmingumo nepagrįstumas ar buvo patvirtinta tai, kad saikingas alkoholio vartojimas paprastai yra susijęs su ilgaamžiškumu.
Jų tikslas – sukurti žmogaus galvoje pragarą: „Skaičiuok skysčius, kalorijas, riebalus, stebėk vitaminus, Omega-3 rūgštis ir t.t. Jei ne – būsi storas, senas, sergantis ir bjaurus“. Atsiranda baimė, o kai žmogus bijo, nebegali logiškai mąstyti ir tada galima jam sėkmingai nurodinėti toliau. Atsakomybės nėra jokios: jei žmogui nesiseka, reiškia tik viena – per mažai stengėsi.
http://www.lrytas.lt/
Ilona Katkienė

2010-01-21

Skaitiniai
Paplepėjimai

http://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2016/02/WP_20151028_18_51_49_Pro.jpghttp://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2016/02/WP_20151028_18_51_49_Pro-150x150.jpgHarmonioPaplepėjimaibesaikis skysčių vartojimas,Mitai apie sveikatą,mitybaValgyti salotas – tas pats, kas kramtyti popierines servetėles. Moterys jas mėgsta tik dėl jų sudėtyje esančios opiumui artimos medžiagos. Kaip kad vyrai mėgsta alų, nes jo gamyboje naudojamos mielės - artimiausia medžiaga hašišui. Garsus vokiečių dietologas Udo Pollmeris neigia tai, kas iki šiol laikyta įrodytais faktais apie sveiką...