Tikriausia daug kas yra susidūręs su išsireiškimais „mažai angliavandenių turinti dieta“ ir „ketogeninė dieta“. Dažnai klausiama, kuo jos skiriasi. Ar visas mažai angliavandenių turinčias dietos galime vadinti ketogeninėmis? Naudingos jos, ar kenksmingos? Kokią įtaką jūsų organizmui turi daug riebalų turintis racionas?
Pirmiausia turite žinoti, kad ne visos mažai angliavandenių turinčios dietos yra ketogeninės.

Pagrindinis faktorius, pagal kurį galime spręsti apie ketogeninę dietą, tai riebalų lygis racione. Nuosaikus angliavandenių mažinimas gali būti naudingas visiems, tačiau tai gali būti ir ne ketogeninė dieta.

Atkinso dietoje taip pat vadovaujamasi tuo, kad reikia mažinti angliavandenių kiekį racione, tačiau šios dietos pagalba savo organizmą į ketogeninį režimą (ketozę) pervesti nepasiseks.

Kas yra ketozė?

Kai organizmas dėl kokių nors priežasčių negauna pakankamai gliukozės ir negali apsirūpinti energija, jis „persijungia“ į būseną, kurios metu vietoj gliukozės pradeda vartoti riebalų apykaitos produktus – ketonus. Ketonai gali būti naudojami energijos gamybai net smegenyse, kur paprastai karaliauja tik gliukozė ir nėra jokios galimybės panaudoti riebalines rūgštis. Kai kurie organai, turėdami pasirinkimą, dažnai renkasi taip pat ketonus, o ne gliukozę. Tai galima pasakyti ir apie širdies raumenį.

Ketozė atsiranda badaunant arba racione smarkiai ribojant angliavandenius. Kai organizmas prisitaiko prie šios būklės, daugumai žmonių ši būklė tampa absoliučiai normali ir komfortiška.

Šiuo klausimu (dėl ketozės nekenksmingumo) dažnai įsivyrauja painiava. Žmonės, sergantys I ar II tipo cukriniu diabetu, gali patekti į pavojingą būseną, vadinamą diabetine keacidoze, kurios metu ketonų koncentracija žymiai viršija koncentraciją, gaunamą ketogeninės dietos pagalba. Kad nemaišyti ketonemijos, sukeltos dietos pagalba su ketonemija, sukelta diabetinės keacidozės, buvo sugalvoti įvairūs „sveikos“ ketozės pavadinimai: fiziologinė ketozė, gėrybinė maisto ketozė ir mitybos ketozė.

Antras painiavos šaltinis – pereinamais laikotarpis, kol organizmas prisitaiko prie didelių riebalų koncentracijų ir atsisako gliukozės, kaip pagrindinio energijos šaltinio. Šiuo metu gali kankinti gana nemalonūs simptomai: nuovargis, silpnumas, galvos svaigulys bei skausmas, lengvas irzlumas. Tačiau šie simptomai gana greitai praeina: maždaug per savaitę, o išimtiniais atvejais – per dvi savaites. Sportininkai, atidžiai stebintys savo organizmo būklę, pokyčius junta 6 – 8 savaites, o maksimumas – 12 savaičių. Po to organizmas prisitaiko pilnai.

Kodėl žmogui reikalinga ketogeninė dieta?

Ketogeninės dietos populiarėja dėl kelių priežasčių. Be antsvorio atsikratymo, ši dieta labai naudinga, kaip prevencinė priemonė prieš daugelį ligų. Šios dietos pagalba jau senai ir labai sėkmingai gydoma epilepsija. 2013 metais „European Journal of Clinical Nutrition“  išvardino sveikatos sutrikimus, gydomus ketogeninės dietos pagalba. Štai šis sąrašas:

Tvirti įrodymai
Epilepsija
Antsvorio mažinimas bei nutukimo prevencija
II tipo cukrinis diabetas
Širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai (trigliceridų koncentracijos, „blogojo“ cholesterolio mažinimas)

Naujausi įrodymai
Parkinsono liga
Alzheimerio liga
Narkolepsija
Smegenų traumos
Šoninė amiotrofinė sklerozė
Policistinių kiaušidžių sindromas
Aknė
Kai kurios vėžio rūšys (ypač smegenų vėžio rūšys)
Taip pat sportininkai šios dietos pagalba didina ištvermę

Mityba ketogeninės dietos metu

Angliavandeniai. Ketogeninės dietos rezultatai tiesiogiai priklauso nuo angliavandenių sumažinimo savo racione. Daug kas priklauso nuo individo metabolizmo ir fizinio aktyvumo. Ketogeninė organizmo būklė, paprastai, pasiekiama, per dieną vartojant apie 50 – 60 gramų grynų angliavandenių. Sportininkai ir žmonės, turintys gerą metabolizmą, gali valgyti iki 100 gramų angliavandenių, o sergantiems II tipo diabetu šį kiekį reiktų sumažinti ir iki 30 gramų.

Baltymai. Kai racione sumažėja angliavandenių, gali pasirodyti, kad baltymų galima valgyti kiek tik norisi. Iš esmės, taip ir yra. Tačiau ilgainiui kai kurių žmonių organizmai gali pereiti į gliukoneogenezinį režimą, kai gliukozė gaminama ir iš tam tikrų amino rūgščių, o tai reiškia, kad ir iš baltymų. Tokiu atveju žmogus gali vėl sustambėti (nors angliavandenių kiekis racione ir tokiau išlieka mažas) ir tai įrodymas, kad organizmas nebėra ketogeninėje būklėje. Tokiu atveju reikia pačiam su savimi eksperimentuoti ir nusistatyti optimalų baltymų kiekį racione.

Riebalai. Pagrindinis energijos šaltinis ketogeninės dietos metu. Energijos kiekis, gaunamas iš riebalų, gali sudaryti nuo 60 iki 80 procentų viso dienos energijos poreikio, o sergant epilepsija jis gali siekti ir 90 procentų. Kaip taisyklė, ketogeninės dietos metu žmonės nepersivalgo (pervalgyti riebalų yra gana sudėtinga), todėl tam, kad planuoti savo dienos mitybos planą, kalorijų skaičiavimas naudojamas retai (nes jis nėra tikslus ir priklauso nuo atskiro individo metabolizmo). Riebalų kiekį racione galima reguliuoti beveik intuityviai.

Dietos metu bus vartojama gana daug riebalų, todėl normalu, kad didelį dėmesį reikia skirti jų rūšims. Dauguma specialistų pataria vengti riebalų, savyje turinčių daug polinesočiųjų riebalų rūgščių ir omega 6 riebalų rūgščių (sojos, kukurūzų, medvilnės, aliejai ir t.t.) 

Iš kitos pusės, rekomenduojama vartoti aliejus bei riebalus, turinčius daug trigliceridų (sočiųjų riebalų rūgščių) ir riebalus, turinčius daug mono–nesočiųjų riebalų rūgščių. Šie riebalai organizme daug lengviau verčiami į ketonus. Dietos metu naudinga vartoti alyvuogių aliejų, sviestą, avokadus, gyvūnų taukus. Kartais reiktų pavartoti oleino rūgšties turinčių aliejų: dygminų, saulėgražų, Tačiau jie neturėtų būti vartojami reguliariai, o tik retkarčiais.

Spaudoje, internete nemažai informacijos apie ketogeninės dietos metu vartojamus patiekalus, tačiau juos būtų galima suskirstyti į dvi rūšis: „dirbtinius: ir „tikrus“.
„Dirbtiniai“ patiekalų receptai yra sukurti tam, kad šia dieta besivadovaujantis individas jaustųsi neatitolęs nuo savo kasdienio, iki tol naudoto raciono. Šiuo atveju siūlomi „baltymingi“ makaronai, picos, blynai, sintetiniai – saldūs (nors be cukraus) padažai, įvairūs pikantiški užpilai. Kai kuriose svetainėse netgi aptarinėjamas stipraus alkoholio vartojimas (pavyzdžiui, degtinėje angliavandenių nėra, nors jie gausiai randami vyne, aluje bei likeriuose). Šiuo atveju užmirštama (o gal tai daroma ir sąmoningai), kad pagrindinė dietos misija – pagerinti sveikatą, išgydyti ligą ir ilgam suteikti gerą savijautą. Jokie dirbtiniai saldikliai bei skonio gerintojai, angliavandenių pakaitalai ir alkoholio vartojimas dietos metu su gera sveikata neturi jokio ryšio.

Antra rūšis, „tikrieji‘ patiekalai gali nevilioti, nes jie yra labai paprasti. Žmogus, suvokęs, kad jo dienos racioną dietos metu sudarys vos ne gryni riebalai, dažnai puola į neviltį. Ypač tai nepatinka moterims. Patiekalų receptai – paprasti. Kiaušiniai, pieno produktai, mėsa (ypač riebi), žuvis, žiupsnelis riešutų, truputis daržovių, grybų ir daug daug riebalų… Na, tai beveik ir viskas. Taigi, šie „tikrieji“ receptai nėra populiarūs, nevilioja. Tačiau jie veikia, o tai ir yra svarbiausia.

Saulius Veržikauskas  

Patiekalai ketogeninei mitybai
Skaitiniai
Paplepėjimai

http://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2016/11/sveik5-1024x577.jpghttp://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2016/11/sveik5-150x150.jpgSaulius VeržikauskasKetogeninė dietaketogeninė dieta,ketozėTikriausia daug kas yra susidūręs su išsireiškimais „mažai angliavandenių turinti dieta“ ir „ketogeninė dieta“. Dažnai klausiama, kuo jos skiriasi. Ar visas mažai angliavandenių turinčias dietos galime vadinti ketogeninėmis? Naudingos jos, ar kenksmingos? Kokią įtaką jūsų organizmui turi daug riebalų turintis racionas? Pirmiausia turite žinoti, kad ne visos mažai angliavandenių...