Toleruoja tik gyvuliai, žmonės bando suprasti

Jau kelintą kartą per pastarąsias dienas susiduriu su žodelio “tolerancija” teigiamu traktavimu. Ne medicinoje.
Atseit, ten ir ten, va, kokie žmonės – tolerantiški, i pas mus – pikti ir neužjaučiantys.
Išsiaiškinam.
Kas yra tolerancija?
Tai gebėjimas pakęsti kažką, kas nukrypę nuo normos. Pavyzdžiui, fiziologijoje: žmogus gali iškęsti ir 60 laipsnių karšti, gali išgyventi ir prie – 80. Tai yra, jo organizmas tokias temperatūras gali toleruoti, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad tos kritinės temperatūros žmogui tinkamos gyventi ilgesnį laiką. Tikriausia, gyvenimas tokioje ekstremalioje aplinkoje būtų kankynė, kuri, galų gale, baigtųsi ligomis ir mirtimi. Na, čia tik toks pavyzdėlis, labai griežtai nevertinkit.
Mums teigiama, kad toleruoti “kitokius” žmones yra gėris. Tai reiškia, kad gėriu laikoma tai, kad mums nereikia jų suprasti, tiesiog kęsti jų buvimą šalia mūsų. Kaip jau sakiau – iškęsti žmogus gali daug ką, tačiau tai nėra jo optimali būsena.
Todėl aš manau, kad visada tūkstantį kartą geriau yra žmogų suprasti (ar pabandyti suprasti), nei jį toleruoti.
Štai, ateina krišnaitas (čia tik pavyzdėlis) ir aiškina: toleruokit mane! Aš mąstau ne taip, kaip jūs, aš vadovaujuos visai kita pasaulėžiūra, turiu kitą dievą, kitaip žvelgiu į dvasinius dalykus, bet tai yra dzin – toleruokite mane!
Jei esi tinginys, jei tau nerūpi visuomenės ir, iš esmės, tavo pačio, gerovė, tu tiesiog pradedi “toleruoti” ir baigtas kriukis. Tau nerūpi, ką krišnaitas darys su tavo tautiečiais, gal pudrins jiems smegenis (gal ir ne), gal bandys apgauti dėl turto (gal ne), tu jį tiesiog “toleruoji”, tai yra, viską paleidi savieigai: kaip bus, taip bus.
Jei esi mąstantis, o jei tiksliau – jei esi žmogus, o ne gyvulys, tau rūpės ko savo atėjimu į tavo žemę siekia svetimos kultūros atstovai. Gal būt tu išsiaiškinsi, kad jų veikla – elementarus egzotiškas verslas, į kurį bandoma pritraukti šaltos Lietuvėlės nuo pilkumos paniurusius gyventojus. Kaip ten bebūtų, tu šiuo klausimu susidarysi (ar bent pasistengsi susidaryti) kuo aiškesnį vaizdą ir tau toleruoti jau nebereikia: tu, arba priimsi juos (nes tau bus aišku, kad galima priimti), arba ne (šiuo atveju tau bus aišku, kad jų veikla gal būt destruktyvi). Viskas.
Dvasinę ir pasaulėžiūrų toleranciją prilyginčiau laukinio gyvūno bandymui išlikti prie jam nepalankių sąlygų – tiesiog negali nieko pakeisti, bandai prisitaikyti, be mąstymų ir didesnių išvedžiojimų.
Bandymą suprasti priskirčiau ŽMOGUI, mąstančiai būtybei, turinčiai smegenų ir gebančiai įtakoti aplinką.
Negaliu nurodynėti kitiems, tačiau asmeniškai aš renkuosi būti ŽMOGUMI,o ne GYVULIU, todėl esu pasiruošęs su problemomis susipažinti, pabandyti jas suprasti, tik jokiu būdu ne savanoriškai toleruoti.
Taip giriama Vakarų visuomenės tolerancija yra paprasčiausias atbukimas ir tingėjimas į problemas pažvelgti atviromis akimis. Toleruoti – lengviausia, tam smegenys nereikalingi. 
Raginimus būti tolerantiškais priskirčiau raginimams pamiršti, kad esi žmogus ir gebi mąstyti. Tai aiškus raginimas būti gyvuliu.
Pavyzdys: Tolerantiško jaunimo asociacija. Verčiame į žmonių ir tuo pačiu į lietuvių kalbą: gyvuliško, nemąstančio jaunimo susivienijimas. Skamba ne kažin kaip, bet jei esi Homo Sapiens (mąstantis žmogus), elementari logika sako – organizacija vien savo pavadinimu kviečia nustoti domėtis, analizuoti ir siūlo viską priimti šiaip, nemąstant.
Saulius Veržikauskas
Posted in Be kategorijos and tagged , , .

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.