Mes, gy­dy­to­jai, kar­tu su vi­sais sa­vo įgū­džiais, ži­nio­mis ir au­to­ri­te­tu daž­nai įgau­na­me ga­na di­de­lį ego, truk­dan­tį pri­pa­žin­ti sa­vo klai­das.  Man ne­sun­ku pri­si­pa­žin­ti kly­dus. Kaip šir­dies chir­urg­ui su 25 me­tų pa­tir­ti­mi, at­li­ku­siam dau­giau, nei 5 000 at­vi­rų šir­dies ope­ra­ci­jų, da­bar atė­jo me­tas iš­tai­syti klai­din­gą me­di­ci­nos ir mok­slo fak­tą.

Daug metų praktikavausi su kitais gydytojais, vadinamais „nuomonės formuotojais“. Bombarduojami moksline literatūra, nuolat lankydamiesi švietimo seminaruose, mes, nuomonės formuotojai, įtikinėjome, kad širdies kraujagyslių ligos kyla dėl paprasčiausio padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje.

Vienintelis priimtas gydymas buvo vaistų, mažinančių cholesterolio lygį, išrašymas ir dieta, griežtai ribojanti riebalų naudojimą. Pastaroji priemonė, įtikinėjome, pamažina cholesterolio lygį ir tuo pačių širdies ligas. Nukrypimai nuo šių rekomendacijų buvo laikomi erezija, visai galinčia baigtis pakenkimu pacientui.

Tai neveikia!

Šių rekomendacijų nebegina mokslas ar moralė. Prieš keletą metų padarytas atradimas, kad arterijų sienelių uždegimas yra tikroji širdies kraujagyslių ligų priežastis, pamažu keičia širdies ligų ir kitų chroniškų ligų gydymo paradigmas.

Tradicinės dietos rekomendacijos sukėlė nutukimo ir diabeto epidemijas, kurių pasekmės nustelbia bet kokių istorinių marų, vertinant mirtingumą, žmonių kančias ir tiesiog tragiškas ekonomines pasekmes.

Nepaisant fakto, kad 25 % gyventojų vartoja brangius vaistus (statinus) ir nepaisant fakto, kad sumažinome riebalų kiekį savo dietose, šiais metais nuo širdies kraujagyslių ligų mirs daugiau amerikiečių, nei kada nors anksčiau.

Amerikos širdies asociacijos statistika rodo, kad 75 milijonai amerikiečių kenčia nuo širdies kraujagyslių ligų, 20 milijonų serga diabetu ir 57 milijonų būklė yra priešdiabetinė. Šie susirgimai kasmet pakerta vis daugiau ir vis jaunesnius žmones.

Paprastai tariant, be uždegimo jūsų kūne, cholesterolis niekaip negalėtų kauptis kraujagyslių sienelėse ir sukelti infarktus ir insultus. Be uždegimo cholesterolis laisvai judėtų kūne, kaip gamta ir numatė. Būtent uždegimas užrakina cholesterolį.

Uždegimas nėra sudėtingas dalykas – tai gana paprastas natūralus jūsų kūno atsakas į pašalinius įsibrovėlius, pavyzdžiui, bakterijas, toksinus ar virusus. Uždegimo ciklas tobulai saugo nuo tų bakterijų ar virusų invazijos. Tačiau, jei nuolat žalojame kūną toksinais ar maistu, kurio žmogau kūnas negeba apdoroti, susidaro sąlygos lėtiniam uždegimui. Lėtinis uždegimas yra taip pat kenksmingas, kaip staigus uždegimas naudingas.

Koks sveiko proto žmogus savo noru nuolatos save veiktų maistu ar kitomis medžiagomis, kurios, kaip žinoma, kenkia kūnui? Na, gal rūkaliai, bet jie bent jau pasirinko laisva valia.

Visi kiti tiesiog vadovavomės paplitusiomis dietomis, kuriose mažai riebalų ir daug polinesočiųjų riebiųjų rūgščių ir angliavandenių, nežinodami, kad taip žalojame savo kraujagysles. Šis nuolatinis žalojimas sukuria chronišką uždegimą, sukeliantį širdies kraujagyslių ligas, insultus, diabetą ir nutukimą.

Leiskite pakartoti: kraujagyslių pažeidimus ir uždegimą sukelia mažai riebalų turinti dieta, kurią daug metų rekomendavo medicina.

Kas didžiausi lėtinio uždegimo sukėlėjai? Tai paprasti, smarkiai perdirbti angliavandeniai (cukrus, miltai ir visi iš jų pagaminti produktai) ir per didelis naudojimas omega-6 riebiųjų rūgščių turinčio augalinio aliejaus, tokio, kaip sojų, kukurūzų ir saulėgrąžų, kurių randama daugelyje perdirbtų maisto produktų.

Įsivaizduokite minutėlei, kad kietu šepečiu braukiate per švelnią odą, kol ji paraudonuoja ir beveik ima kraujuoti. Darote tai keletą kartų per dieną, kiekvieną dieną penkerius metus. Jei ištvertumėte tą skausmingą braukymą, toje vietoje atsirastų kraujuojantis patinęs, užkrėstas plotas, kurio būklė prastėtų sulig kiekvienu pakartotiniu sužeidimu. Tai geras būdas įsivaizduoti uždegimo procesą, galintį vykti jūsų organizme tiesiog dabar.

Nesvarbu, kur uždegimas vyksta, viduje ar išorėje, viskas vyksta vienodai. Pažvelgiau į tūkstančių arterijų vidų. Pažeistos arterijos atrodo taip, lyg kas būtų paėmęs šepetį ir šiūravęs jų sieneles. Keletą kartų per dieną, kiekvieną dieną, mūsų valgomas maistas sukuria mažus sužeidimus, susijungiančius į didesnius ir taip verčiančius kūną nuolatos ir atitinkamai reaguoti uždegimine reakcija.

Kol mėgaujamės gundančiu saldaus suktinuko skoniu, mūsų organizmas reaguoja, keldamas aliarmą, lyg atkakę svetimšaliai įsibrovėliai būtų paskelbę karą. Maistas, prikimštas cukraus ir paprastų angliavandenių, ar apdorotas omega-6 riebiųjų rūgščių turinčiais aliejais ilgesniam galiojimui, buvo pagrindiniai amerikietiškos dietos ingredientai šešetą dešimtmečių. Toks maistas mus visus lėtai nuodijo.

Kaip paprasto saldaus pyragėlio suvalgymas sukelia mus susargdinančią uždegimų kaskadą?

Įsivaizduokite ant klaviatūros užpilamą sirupą ir turėsite ląstelėje vykstančių procesų vaizdinę priemonę. Kai vartojame paprastus angliavandenius, pavyzdžiui, cukrų, jo lygis kraujyje sparčiai pakyla. Į tai atsakydama, jūsų kasa ima gaminti insuliną, kurio pagrindinė paskirtis – pernešti cukrų į kiekvieną ląstelę, kur jis saugomas, kaip energijos atsargos. Jei ląstelė pilna ir gliukozės jai nebereikia, ši atmetama, kad papildomas cukrus netrukdytų ląstelės veikimui.

Kai kupinos ląstelės atmeta papildomą gliukozę, cukraus lygis kraujyje paskatina insulino gamybą ir gliukozė paverčiama riebalų atsargomis.

Ką visa tai turi bendro su uždegimu? Cukraus lygis kraujyje palaikomas labai siaurame diapazone. Papildomos cukraus molekulės prisitvirtina prie įvairių baltymų, kurie savo ruožtu žaloja kraujagyslių sieneles. Toks nuolatinis kraujagyslių sienelių žalojimas sukelia uždegimą. Kai savo kraujo cukraus lygį nuolat pakeliate į aukštumas keletą kartų per dieną, tai vyksta lygiai tas pats, lyg šlifavimo popieriumi brūžintumėte savo švelnių kraujagyslių vidų.

Nors patys gal ir nematote, galite būti ramūs, kad taip ir yra. Per 25 metus regėtų daugiau, nei 5000 chirurginių operacijų pacientų bendras vardiklis – uždegimas jų arterijose.

Grįžkime prie saldžiojo suktinuko. Šiame nekaltai atrodančiame skanėste ne tik pilna cukraus, jis keptas viename iš daugelio omega-6 aliejų, tokių, kaip sojų pupelių. Traškučiai ir keptos bulvytės permirkusios sojų pupelių aliejuje; gaminamas maistas apdorojamas omega-6 aliejais, kad ilgiau galiotų. Nors omega-6 riebiosios rūgštys būtinos – jų yra visų ląstelių membranų, kontroliuojančių, kas pakliūna į ląstelių vidų ir kas ne, dalis, – turi būti išlaikomas teisingas balansas su omega-3 riebalais.

Jei balansas pakinta dėl per didelio omega-6 naudojimo, ląstelių membranos ima gaminti chemines medžiagas citokinus, tiesiogiai sukeliančius uždegimą.

Dabar paplitusioje amerikiečių dietoje yra didžiulis šių dviejų riebalų disbalansas. Santykis svyruoja nuo 15:1 net iki 30:1 omega-6 naudai, kai tuo tarpu optimalus ir sveikas santykis šiuolaikinio maitinimosi atveju būtų 3:1. Tai didžiulis uždegimą sukeliančių citokinų kiekis.

Lyg to nebūtų gana, papildomas svoris, kurį nešiojate dėl tokio maisto vartojimo, sukuria perkrautas riebalų ląsteles, išskiriančias didelius kiekius uždegimą skatinančių chemikalų, prisidedančių prie per didelio kraujo cukraus lygio daromos žalos. Nuo saldaus suktinuko prasidėjęs procesas laikui bėgant virsta žalingu ciklu, sukeliančiu širdies kraujagyslių ligas, aukštą kraujospūdį, diabetą ir galiausiai, Alzheimerio ligą, jei uždegiminis procesas nesustabdomas.

Neina pabėgti nuo fakto, kad kuo daugiau naudojame paruošto ir perdirbto maisto, tuo po truputį kasdien vis labiau spaudžiame uždegimų jungiklį. Žmogaus kūnas negali perdirbti, o ir nėra prisitaikęs naudoti maistą, pritutintą cukraus ir permirkusį omega-6 riebalais.

Tėra vienas atsakymas, kaip numalšinti uždegimą ir tai yra grįžimas prie maisto, artimesnio jo natūraliai būsenai. Siekdami užsiauginti raumenų, valgykite daugiau baltymų. Rinkitės labai sudėtingus angliavandenius, kokie yra spalvotuose vaisiuose ir daržovėse. Sumažinkite ar visai atsisakykite uždegimą sukeliančių omega-6 riebalų, tokių, kaip, pavyzdžiui kukurūzų ar sojų pupelių aliejaus ir iš jų paruošto maisto.

Viename valgomajame šaukšte kukurūzų aliejaus yra 7280 mg omega-6 riebiųjų rūgščių; tokiame pat kiekyje sojų pupelių aliejaus – 6940 mg omega-6. Vietoje to naudokite alyvuogių aliejų ar sviestą iš žole šertų karvių pieno.

Gyvūniniuose riebaluose yra mažiau, nei 20 % omega-6 riebiųjų rūgščių ir daug mažesnė tikimybė, kad jie sukels uždegimą, nei tariamai sveiki aliejai, pažymėti polinesočiųjų riebalų etiketėmis. Pamirškite jums į galvą dešimtmečiais kaltą „mokslą”. Mokslo, kad vien sotieji riebalai sukelia širdies kraujagyslių ligas neegzistuoja. Mokslas, kad sotieji riebalai kelia blogojo cholesterolio lygį kraujyje, irgi labai silpnas. Kadangi žinome, kad cholesterolis nėra širdies kraujagyslių ligos priežastis, nerimas dėl sočiųjų riebalų dabar skamba dar absurdiškiau.

Cholesterolio teorija pagimdė kuo mažesnio riebalų naudojimo rekomendacijas, kurios savo ruožtu dabar kelia uždegimų epidemiją. Medicina padarė didžiulė klaidą, kai patarė žmonėms vengti sočiųjų riebalų, pakeičiant juos maistu, turinčiu daug omega-6 riebiųjų rūgščių. Dabar vyksta arterijų uždegimų epidemija, sukelianti širdies kraujagyslių ligas ir kitus tyliuosius žudikus.

Ką galite padaryti, tai rinktis kuo mažiau perdirbtą maistą, kokį patiekdavo jūsų senelės, o ne tai, ką mama parsinešdavo iš prekybos centrų lentynų, pripildytų perdirbto maisto. Atsisakydami uždegimą sukeliančio valgio ir pridėdami pagrindinių maisto medžiagų iš šviežio neperdirbto maisto, imsite taisyti tipiškos amerikietiškos dietos jūsų arterijoms ir visam kūnui padarytą žalą.

Visus kviečiame prisijungti prie facebook’o grupės “Tikras riebus maistas

Patiekalai ketogeninei mitybai
Skaitiniai
Paplepėjimai

http://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2015/10/duona.jpghttp://www.harmonio.net/wp-content/uploads/2015/10/duona-150x150.jpgHarmonioPaplepėjimaiSkaitiniaicholesterolis,cuktus,kraujagyslių uždegimas,riebalai,širdies ligosMes, gy­dy­to­jai, kar­tu su vi­sais sa­vo įgū­džiais, ži­nio­mis ir au­to­ri­te­tu daž­nai įgau­na­me ga­na di­de­lį ego, truk­dan­tį pri­pa­žin­ti sa­vo klai­das.  Man ne­sun­ku pri­si­pa­žin­ti kly­dus. Kaip šir­dies chir­urg­ui su 25 me­tų pa­tir­ti­mi, at­li­ku­siam dau­giau, nei 5 000 at­vi­rų šir­dies ope­ra­ci­jų, da­bar atė­jo me­tas iš­tai­syti klai­din­gą me­di­ci­nos ir mok­slo fak­tą. Daug metų praktikavausi su...